Renginio idėja gimė Švedijoje, kur pirmasis lituanistinių mokyklų sąskrydis vyko 2005 metais, Stokholmo „Saulės“ lituanistinėje mokykloje. Praėjusių metų šventė vyko Jungtinėje Karalystėje, o šiais metais antrąkart atkeliavo į Vokietiją. Čia jau 2007 metais buvo organizuotas trečiasis „Draugystės tilto“ sąskrydis. Vokietijos lietuvių bendruomenė, įsikūrusi Romuvos sodyboje, Renhofo pilyje, šalia kurios ir Vasario 16–osios gimnazija bei erdvus parkas, neleido žlugti šiai šventei ir tęsė „Draugystės tilto“ tradiciją.
 |
| Jungtinės Karalysteė lituanistinės mokyklos prisistatymas |
Pagrindinis sambūrio tikslas – aptarti užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų (ir vaikų iš mišrių šeimų) švietimo aktualijas, pasidalyti pedagoginio darbo patirtimi, plėtoti Europos šalių lietuvių bendruomenių ryšius, inicijuoti ir įgyvendinti bendrus projektus.
Renginį organizavo aktyvūs Vokietijos lietuvių bendruomenės nariai, lituanistinių mokyklų pedagogai, Vasario 16–osios gimnazijos mokytojai, Vokietijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos atstovai. Prie organizacinio darbo prisidėjo ir Šveicarijos lietuvių bendruomenė.
Anot sąskrydžio organizatorės Dalios Henke, renginio tikslas buvo skatinti lietuvių vienybę, žadinti tautiškumo jausmą, puoselėti lietuvišką kultūrą, neužmiršti tautos istorijos, taip pat burti mokytojus, kviesti juos dalintis patirtimi, džiaugsmais, problemomis.
 |
| Šveicarijos lituanistinės mokyklos prisistatymas |
„Vaikai turėjo puikią galimybę visą savaitgalį praleisti lietuviškoje aplinkoje, sutikti bedraamžius iš įvairių šalių,kartu žaisti ir tarpusavyje bendrauti lietuvių kalba. Daugeliui vaikų tai yra naujas ir džiugus atradimas“, – kalbėjo D.Henke.
Turininga programa
Svečių iš aštuonių šalių nuo pat penktadienio popietės iki savaitgalio pabaigos laukė aktyvi programa. Nuo žaidimų ir koncertų iki rimtų diskusijų ir opių problemų svarstymo. Nebuvo be veiklos nei patys mažiausieji, nei jų tėveliai ar mokytojai.
Penktadienio pavakare atvykusiems svečiams surengta ekskursija po Romuvos sodybą – Vasario 16–osios gimnaziją, Rennhofo pilį bei jos parką. Po trumpos pažinties su vietove – iškilmingas „Draugystės tilto“ atidarymas. Giedant tautišką giesmę buvo pakeltos Lietuvos, Europos Sąjungos bei „Draugystės tilto“ vėliavos.
Tiesa, šventė prasidėjo be vėluojančios Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės. Šie sodybą pasiekė gerokai sutemus.
Po Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininko Antano Šiugždinio ir Vasario 16–osios gimnazijos direktorės dr. Bronės Narkevičienės renginio dalyvių pasveikinimo sekė nuotaikingas ir teatrališkas svečių prisistatymas. Mokytojai, tėveliai pasakojo apie mokyklėles, patirtus įspūdžius keliaujant, mokiniai stebino dainomis, muzikiniais gebėjimais ar eilėmis.
 |
| Dalyviai ilgai vakarojo prie degančio laužo. |
Visiems dalyviams prisistačius, svečiai neskubėjo skirstytis iš Renhofo pilies salės. Pasiekė žinia, jog visai šalia jau iš Jungtinės Karalystės atvykstantys lietuviai. O laukti išties vertėjo. Nors ką tik atvykę, išvarginti ilgos kelionės autobusu, salėje susirinkusius nustebino menine šokių ir muzikos programa, ypač visus pakerėjo jaunojo akordeonisto Martyno Levicko atlikti kūriniai. Negalėjai nesistebėti šio antrus metus Londone studijuojančio muzikos virtuozo talentu, ir kartu jausti pasididžiavimą, jog jis – tavo tautietis.
Šeštadienį – rimtos diskusijos, kelionė ir pramogos
Šeštadienį pirmąją dienos pusę Renhofo pilies salėje – Vytauto Didžiojo universiteto habilituoto mokslų daktaro profesoriaus Egidijaus Aleksandravičiaus paskaita apie lietuvių tapatybės problemas emigracijoje. Aibę klausimų turėję tėvai pokalbį su profesoriumi pratęsė kamerinėje aplinkoje. Tuo metu mokytojai klausėsi VDU daktarės Ingridos Balčiūnienės pranešimo „Probleminiai lietuvių kalbos įsisavinimo aspektai“.
 |
| Vaikai surengė improvizuotą Žalgirio mūšio vaidinimą. |
Per šį laiką nenuobodžiavo ir moksleiviai, jiems buvo skirta kūrybinė užduotis – vaikai rengėsi vakaro pasirodymui – improvizuotam Žalgirio mūšio vaidinimui.
Po rimtų diskusijų ir pokalbių sąskrydžio dalyvių laukė kelionė į Heidelbergo miestą, o vėliau – vakaronė su folklorine grupe „Pasagėlė“ iš Lietuvos, Vilniaus.
Lietuvių istorinė pergalė „Draugystės tilto“ sąskrydyje
Gerokai sutemus prasidėjo ilgai laukta, kvapą gniaužianti „Žalgirio“ mūšio improvizacija, kurią režisavo Nerijus Gedminas. Jam talkino kompozitorius Gediminas Zujus bei Gediminas Tiuchta. Tai buvo spalvingas, įtaigus ir meniškas vaikų pasirodymas, sukurtas per labai trumpą repeticijų laiką.
Mūšio dalyviai vilkėjo „šarvus“, dangstėsi skydais, rankose nešė ietis ir tų laikų simboliais išpieštas vėliavas, tad tikrai galėjo pasijusti Žalgirio mūšio kariais ir laimėtojais.
Po Žalgirio mūšio vaikai ir suaugusieji rinkosi žiūrėti įspūdingo ugnies šou, kurį atliko Vasario 16–osios gimnazistė Gerda Ekindorf. Dalyviai dar ilgai vakarojo prie degančio laužo, dainavo, kalbėjosi, dalijosi įspūdžiais.
Paskutinę renginio dieną, sekmadienį, šventės dalyviai garbingai perdavė „Draugystės tilto 2011“ vėliavą Airijos lietuvių bendruomenei bei kupini malonių įspūdžių atsisveikino iki kitų metų vasaros Dubline.
