Klaipėdos kraštui bei Kuršių nerijai būdingos vėtrungės, kartais dar vadinamos vėjarodžiais, – meteoroliginis, tačiau dažnai puošybinis įrengimas, skirtas vėjo krypčiai nustatyti.
Vėtrunges kaip simbolį puikiausiai išsaugojo Neringos gyventojai. Neringoje priskaičiuojama apie 80 iškeltų vėtrungių, įsigyti jas galima suvenyrų parduotuvėse. Klaipėdoje vėtrungių likę vos keletas – tradicijos čia nunyko žymiai greičiau.
„Vėtrungės – unikalios, gražios, originalios. Jomis galime didžiuotis ir jos tikrai vertos netgi UNESCO paveldo vardo“, – teigė klaipėdietis žurnalistas Denisas Nikitenka, iškėlęs idėją artėjančius metus pavadinti vėtrungės metais.
Kitais metais sukanka 170 m. nuo Klaipėdos miesto burmistro Ernesto Vilhelmo Berbomo sugalvotos tvarkos įvedimo, pagal kurią vėtrungėmis buvo žymimi tam tikruose Kuršių marių plotuose žvejoti galintys laivai. Tiesa, autentiškų vėtrungių išlikę vos keletas – jos eksponuojamos Nidoje.
„Vienoje vėtrungėje telpa visa istorija, visa knyga – čia užkoduotas žmogaus gyvenimas, jam brangūs dalykai“, – vardijo pašnekovas.
Remiantis sukaupta etnografine ir istorine medžiaga, vėtrungė būdavo suskirstyta į kelias jos dalis. Centrinėje – kaimo, iš kurio kilęs žvejys, ženklas. Priekinėje dalyje vaizduojami stichijų simboliai, strėlės, plunksnos ir kt. Priekinės dalies viršuje dažnai vaizduojamas namas. Aukščiausioje vėtrungės dalyje buvo įprasta vaizduoti religinius simbolius, gyvūnus, augalus, pilis, laivus ir kt.
Vėtrungės metais ketinama surengti įvairių parodų, konferencijų šia tema. Klaipėdoje ketinama atverti unikalią vėtrungių alėją.
