Pirmojo respublikinio tokio pobūdžio renginio dalyviams – šeimoms iš visos Lietuvos – kasdienė bendrystė yra įprasta. Anot jų, lengviau vienas kitą išgirsti ir pajausti padeda muzikavimas kartu.
Atgaivinta tradicija
Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos, kurioje vyko festivalio finalas, direktorės Laimutės Užkuraitienės teigimu, jau daugelį metų muzikos mokyklos stengiasi gaivinti muzikavimo šeimoje tradicijas, tačiau tokios apimties renginys, kuriam pavyktų įtraukti šeimas iš visos Lietuvos, vyko pirmą kartą.
„Šiame technikos amžiuje pastebime, kad žmonės svetimėja, kur kas mažiau bendrauja – tai matosi ir šeimose. Bendrystė jose kartais būna tik labai formali, o juk taip svarbu išsaugoti šeimos santykių kokybę. Geriausias būdas šią kokybę kurti ir gerinti yra emocinis ryšys. Muzika yra puikus šio emocinio ryšio laidininkas“, – renginio metu sakė L.Užkuraitienė.
Anot jos, šeima yra pagrindinė vaiko socializacijos institucija, iš kurios perimamos visos žmogiškosios vertybės – pareiga ir atsakomybė, gėris ir grožis, meilė, tikėjimas bei visa kita, o šeiminis muzikavimas suteikia galimybę bendrame kūrybiniame procese įtvirtinti savivertę siekiant meninio rezultato, stiprina šeimyninius saitus, skiepija kultūringo laisvalaikio tradicijų puoselėjimą.
„Per visą Lietuvą nuvilnijęs Šv. Kazimiero ordino organizuotas muzikuojančių šeimų festivalis-konkursas „Gaidų pynė 2016“ išskirtinis savo apimtimi. Tai ypač reikšmingas renginys mūsų kultūrinėje erdvėje“, – sakė ne vieną muzikuojančio jaunimo kartą išleidusi L.Užkuraitienė.
Savo šeimas kurs muzikos apsuptyje
Vilniečių Čepulių šeimos ansamblyje muzikuoja mama Asta, sūnūs Daumantas, Jogintas, Skomantas, dukros Deimantė ir Ugnė, tėtis Gintaras ir vieno iš sūnų sužadėtinė Austėja. Kolektyve skamba bandonijos, armonika, tambūrinas, kanklės, visa šeima atlieka liaudies dainas ir šokius, klasikinę muziką.
„Muzikuoti kartu pradėjome nuo atgimimo laikų. Kartu su vaikais lankydavomės įvairiose šventėse – taip jie su muzika ir užaugo. Sąmoningai nekreipėme jų į muziką, bet, matydami pavyzdį, subrendę patys į ją atsisuko“, – sakė gausiausio „Gaidų pynės 2016“ kolektyvo nominaciją gavusios šeimos mama Asta Čepulienė.
Šeima dažnai muzikuoja ne tik namuose ar pagal papročius švęsdami kalendorines šventes, bet ir noriai dalyvauja įvairiuose festivaliuose. „Dažniausiai pradedame muzikuoti netyčia – kažkas pradeda groti, dainuoti, šokti. Visgi, dėl užimtumo nedažnai išeina tai daryti visiems kartu, todėl šis festivalis, leidęs susiburti, mums buvo didelė šventė. Mums muzika padeda – ir kai liūdna, ir kai linksma. Ne veltui muzika labai susijusi su papročiais – joje telpa viskas. Manau, kad muzika mums, kaip šeimai, labai gelbėja“, – džiaugiasi šeimos mama, kuriai muzika ne tik hobis, bet ir profesija. Kiti šeimos nariai pasirinkę veterinarijos, technologijų, psichologijos sritis.
Scenoje ir gyvenime šeimos nariai sako daug nesiskiriantys, nes etnine kultūra tiesiog kvėpuojantys. Jauniausios seserys, anot mamos, kiek šiuolaikiškesnės ir kartais tarp bendraamžių pasijunta „baltomis varnomis“, tačiau liaudies muzikos neišsižada. Tuo tarpu vyresnieji broliai ketina ir savo šeimas kurti pagal tėvų pavyzdį.
„Mums tai kasdienybė. Dabar gal rečiau, bet bent kartą per savaitę išsitraukiame kanklytes ir tiesiog dainuojame. Manau, kad dainoje sudėta viskas – tai taip pat gali būti ir puikus vaikų auklėjimo metodas. Liaudies muzika netiesiogiai, bet daug ko moko, pavyzdžiui, ramybės. Manau, kad šis metodas veiksmingas, štai – pavyko Skomanto šeimoje, taigi, taikysime jį ir toliau, dainuosime kartu su savo vaikais, jei tik jie norės, žinoma“, – sakė vieno iš sūnų – Skomanto sužadėtinė Austėja.
Sieks patraukti ir užsienyje gyvenančias šeimas
Nuo ankstyvo pavasario vykusiose „Gaidų pynė 2016“ atrankose iš viso dalyvavo 35 muzikuojančių šeimų kolektyvai iš Kėdainių, Šakių, Kauno, Kazlų Rūdos, Raseinių, Utenos, Panevėžio, Pandėlio, Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos rajonų. Atlikėjai rinkosi pramoginės, liaudies arba akademinės muzikos žanrus.
Dalyvių amžius ir skaičius, ansamblių instrumentinė-vokalinė sudėtis nebuvo neribojama, tik profesionalių atlikėjų ansamblyje galėjo būti ne daugiau nei vienas. Festivalio finale piniginėmis premijomis apdovanota po tris kolektyvus iš kiekvieno žanro kategorijos, surinkusius daugiausia komisijos balų. Komisiją sudarė autoritetingi muzikai, kompozitoriai, muzikologai.
Pagrindinis festivalio tikslas – skatinti muzikavimo šeimoje tradicijos atgimimą, siekiant stiprinti šeimos ryšius, ugdyti šeimos narių kūrybiškumą, puoselėti šeimos kultūrines tradicijas. Festivalio-konkurso organizatorius Šv. Kazimiero ordinas projektą su Lietuvos Kultūros tarybos pagalba ketiną tęsti ir kitąmet, įtraukiant dar daugiau muzikuojančių šeimų kolektyvų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenių.
