Per penkias dienas veikusią meno mugę galima buvo apžiūrėti tiek galerijų, kiek jų gimtosiose šalyse pamatyti prireiktų daugelio metų. Jų „Litexpo“ parodų rūmuose buvo pristatyta net 100 iš 31 pasaulio šalies, o stenduose eksponuoti keli tūkstančiai šiuolaikinio meno darbų – tapybos, grafikos, skulptūros, instaliacijos, vaizdo meno. Visa tai leido susidaryti vaizdą, kuo šiuo metu gyvena šiuolaikinis meno pasaulis. Organizatoriai tikisi, kad šio renginio tradicija prigis, kaip Lietuvoje prigijo ir knygų mugės.
Pasak mugės koordinatorės Ingos Urbonavičiūtės, džiugino ir pirmojo tokio renginio lankytojų skaičius. Vien per keturias dienas jų apsilankė daugiau kaip šeši tūkstančiai. „Tačiau dar daugybė kultūros žmonių atvyko su kvietimais, tad viso apsilankiusiųjų skaičiaus neturime“, – sekmadienį LŽ pasakojo I.Urbonavičiūtė. – Rezultatais mes esame patenkinti.“
Per penkias dienas veikusią meno mugę galima buvo apžiūrėti tiek galerijų, kiek jų gimtosiose šalyse pamatyti prireiktų daugelio metų.
Krizė netrukdė prekybai
Prekybos meno kūriniais nepalyginsi su aktyvia knygų mugių prekyba, tačiau rezultatai organizatorių nenuvylė – vien per pirmąsias keturias dienas buvo parduoti 36 darbai, iš kurių pigiausias kainavo 1000 eurų. Atsižvelgiant į sunkmetį ir tai, kad tokia mugė vyko pirmąkart, pradžia džiuginanti. „Daugiau buvo nupirkta užsienio menininkų darbų nei savų“, – patikslino mugės koordinatorė.
Meno darbų kainos gana įvairios: buvo galima rasti ir apie 1500 litų kainuojančių nedidukų darbelių, ir siekiančių 100 000 litų. Pavyzdžiui, du lietuvių dailininko Vilmanto Marcinkevičiaus darbai, kuriais didžiuojasi Danijos Viborgo miesto NB galerija, kainavo po 24 600 litų, Šarūno Saukos – 17 000 litų. Garsiojo Pablo Picasso mylimosios Francoise Gilot paveikslas – net 29 000 eurŲ. Ma�daug tiek pat – garsiosios lietuvių dailininkės primityvistės Petronėlės Gerlikienės darbai – po 100 000 litų. „Kaina specialiai tokia didelė, nes nenorime, kad juos kas nupirktų. Tai nacionalinis ir kartu šeimos palikimas“, – pasakojo dailininkės vaikaitė grafikė Jurgita Gerlikaitė. Šeimos kolekcijoje – apie 50 vienos žymiausių naiviojo meno atstovių darbų, kuriuos šeima ketina vežti ir į pasaulines parodas.
„Toks renginys yra postūmis Lietuvoje formuotis pagal pasaulinius standartus veikiančiai meno rinkai. Svarbiausias mugės tikslas yra šiuolaikinio meno sklaida, tarptautinės meno rinkos plėtra, nutiesianti tiltą tarp Rytų ir Vakarų“, – sakė mugės idėjos autorė ir vadovė Diana Stomienė.
Kas yra gera galerija?
Meno kritikas, menotyrininkas, Rusijos valstybinio šiuolaikinio meno centro meno vadovas Leonidas Bazhanovas, mugėje ARTVILNIUS vadovavęs vertinimo komisijai, pripažindamas tokių renginių reikšmę lankytojų skoniui formuoti, vis dėlto nemano, kad iš mugių galima susidaryti bendrą vaizdą apie pristatomas galerijas. „Ne visada iš mažos atvežtos ekspozicijos galima susidaryti nuomonę apie galerijos darbą, kryptį, – LŽ sakė jis. – Nors patyrusios galerijos ir moka taip daryti, tačiau su pradedančiomis būna įvairiai – kartais jos mugėse gali atrodyti puikiai, bet iš tiesų nepasižymi stabiliu, profesionaliu darbu. Be to, reikia turėti omenyje, kad mugė – tai ne muziejinės ekspozicijos, o renginys, orientuotas į rinką, į pardavimą. Gera galerija nebūtinai turi eksponuoti gerus pripažintus menininkus. Geros galerijos požymis – mokėjimas iš nežinomų, jaunų menininkų išskirti talentus, juos pastebėti. Gera galerija dirba ne kaip parduotuvė, į kurią užsuka atsitiktiniai lankytojai, o orientuojasi į tam tikrą meno kūrinių kolekcininkų grupę, formuoja tų kolekcininkų skonį.“
Patiko ir Lietuvos meno galerijos. Jos visos gana gero vienodo lygio, tad labai sunku buvo išrinkti geriausią. Todėl mes nusprendėme neišskirti vienos geriausios lietuviškos galerijos, – teigė vertinimo komisijos pirmininkas.
Keturi apdovanojimai
Geriausia užsienio galerijos ekspozicija mugėje buvo pripažinta Kroatijos miesto Umago galerijos „Marino Cettina“. Vertinimo komisijos pirmininko L.Bazhanovo nuomone, ši ekspozicija nėra kuo nors daug geresnė už kitų galerijų, tačiau ji yra viena žinomiausių Europoje ir labai profesionaliai atsirenkanti eksponuojamus menininkus. „Apskritai meno mugėje dalyvaujančių galerijų lygis labai aukštas ir panašus, tad renkant geriausią buvo gana sunku apsispręsti. Pasirinkome tą, kuri kažkaip labai radikaliai nesiveržia į vieną ar kitą pusę. Ši kroatų galerija savotiškame viduriuke“, – sakė menotyrininkas.
L.Bazhanovas prisipažino, kad jam labai patiko ir Kijevo galerijos, pristatančios visai naują Ukrainos meno veidą. „Patiko ir Lietuvos meno galerijos. Jos visos gana gero vienodo lygio, tad labai sunku buvo išrinkti geriausią. Todėl mes nusprendėme neišskirti vienos geriausios lietuviškos galerijos“, – teigė vertinimo komisijos pirmininkas.
Geriausiu jaunuoju užsienio menininku pripažintas Belgijos galerijos „Elaine Levy project“ pristatytas Carlo Zanni. „Tai plastika ir pavidalu neapsiribojantis menininkas. Jis konceptualus dailininkas, kurio darbuose juntamas filosofinis kontekstas, intelektualus meno, kultūros, pasaulio pajautimas, – apie C.Zanni skaitmeninį vaizdo meną kalbėjo L.Bazhanovas. – Jis labai skiriasi nuo geriausios Lietuvos jaunosios menininkės titulą pelniusios Agnės Jonkutės, kuri dėmesį kreipia į kūrinio struktūros emocionalumą, vizualumą. Jos kūryboje tarsi viskas pasakyta darbais, o C.Zanni daug minčių liko už jo darbo, jo kūrybos kontekste. Tai dailininkas konceptualistas.“
Geriausia mugės skulptūra pripažinta Martyno Martišiaus „Virtuvė“. „Jo darbų mačiau ir anksčiau parodoje Rygoje, jau tada atkreipiau į jį dėmesį. Tai įdomus skulptorius, – sakė vertinimo komisijos pirmininkas. – Nuostabus, stiprus Svajonės ir Pauliaus Stanikų projektas „Magda Goebbels“, tačiau šie menininkai žinomi ir pripažinti pasaulyje, eksponuojami Paryžiaus šiuolaikiniame meno centre „Pompidou“, jiems premija nieko nekeistų gyvenime, o jauniesiems menininkams tai yra stimulas augti.“ Visi mugės laureatai gavo po 3500 Lt premiją.
