Pasak A. Dilytės, vokiečių dramaturgo Danielio Callo pjesę ji pasirinko kaip sau artimų idėjų, struktūros ir stilistikos kūrinį, kalbantį apie galbūt skaudžius, bet esminius dalykus. Iki šiol keturis spektaklius vaikams pastačiusi ir ne vieną pjesę parašiusi A. Dilytė naujausią savo pastatymą vertina kaip tikrą iššūkį. Tai nėra pasaka, kur galėtum lengvai nuspėti ir net sumodeliuoti jauniausios ir dėl to sunkiai valdomos auditorijos reakcijas. Pjesė „Neklausinėk, Julyte!“ kalba apie egzistencines problemas, kurios ištinka ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus.
„Neklausinėk, Julyte!“ – šešerių metų mergaitės akimis papasakota istorija, tam tikro šeimos gyvenimo etapo kronika. Per trumpą laiką ji patiria labai daug stiprių sukrėtimų: susidūrimą su mirtimi, liga, pirmaisiais praradimais. Vaikas bando suprasti tai, kas mums, suaugusiems žmonėms, jau nebekelia klausimų. Tiksliau, mes jau susitaikėme su tuo, kad atsakymų tiesiog nėra: mes nežinome, kas yra mirtis, kur iškeliauja mirę žmonės. Yra įvairiausių teorijų, bet intelektualūs išmąstymai vaikų neįtikina. Jie viską stebi atvira širdimi. Julytė susiduria su natūraliais išgyvenimais, labai atvirai į juos reaguoja ir provokuoja savo šeimą atsakyti į jai labai svarbius klausimus.
Režisierė Agnė Dilytė kartu su jaunais, neseniai studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigusiais aktoriais Jovita Balčiūnaite (Julytė), Marcele Zikaraite (Mama), Tuomu Tulikorpi (Tėtis) ir Šarūnu Banevičiumi (Paulius) per spektaklio repeticijas stengėsi gilintis į vaikų mąstymo procesą, psichologiją, sąmoningai vengė štampų, kuriais apaugęs teatras vaikams.
Scenografiją spektakliui kuria Artūras Šimonis, kostiumus – Simona Finkelšteinaitė, muziką – Tomas Stirna.
Režisierė ir dramaturgė Agnė Dilytė 2003-2005 m. baigė teatro režisūros bakalauro ir magistro studijas Klaipėdos universitete. Nuo 2003 m. ji pastatė septynis spektaklius Kauno mažajame teatre, parašė devynias pjeses. Pelnė tris „Fortūnos“ apdovanojimus.
Spektaklis vaikams nuo šešerių metų ir jų tėvams yra Menų spaustuvės programos „Atvira erdvė“ dalis.
