Andrzejus Maleszka (g. 1955) – garsus lenkų prozininkas, scenaristas, teatro ir kino režisierius, daug dėmesio skiriantis paauglių gyvenimui. „Jaseko“ veikėjai – vaikas ir jo mama, nors scenoje vaikas nepasirodo. Pagrindinė kūrinio herojė – aktorė, dėl didelės meilės teatrui atsižadanti savo sūnaus. Aktorinės peripetijos pjesėje puikiai atskleistos, čia yra ir ašarų, ir juoko, ir skausmo, ir giedrų emocijų.
Pjesėje „Jasekas“ minimas kompozitorius Kurtas Weillis ir jo „Trijų grašių opera“ – pagrindinė herojė apsėsta idėjos sudainuoti vieną šio veikalo personažų. Todėl spektaklyje skamba gyvai atliekamos dainos, daug šokio ir judesio – tai elementai, artimi režisieriaus Jono Vaitkaus braižui. Pirmą kartą šio spektaklio eskizas buvo suvaidintas prieš porą metų Palangoje.
„Paskutinėje savo knygoje Peteris Brookas taikliai pasakė, kas svarbiausia kuriant spektaklį – sukurti bendrą žiūrovo ir aktoriaus lauką. Tai tinka visų tipų spektakliams, aš tuo vadovaujuosi, pasirinkdama monodramas ir vaidindama monospektaklius. Man svarbu, kad tai, kas man įdomu, sudomintų ir žiūrovą, kad gimtų žiūrinčiojo ir vaidinančiojo suokalbis“, – savo pasirinkimą kurti monospektaklį aiškina Neringa Bulotaitė.
Neringa Bulotaitė – viduriniosios kartos aktorė iš pirmojo Jono Vaitkaus „dešimtuko“, Nacionaliniame dramos teatre dirbanti jau daugiau nei du dešimtmečius. Ji viena pirmųjų atkreipė dėmesį į monospektaklio žanrą: dar 1991 metais suvaidino spektaklį „Žmogaus balsas“ pagal žinomą Jeano Cocteau veikalą (režisierė Ramunė Kudzmanaitė), o 2005 metais sukūrė monospektaklį „Šaukštaveidė Steinberg“ pagal Lee Hallo pjesę (režisierė Marija Misiūnaitė).
