Stebint vietos ir užsienio žiniasklaidos atstovams, Abrahamas Poinchevalis buvo uždarytas tarp dviejų per pusę padalinto akmens išskaptuotoje ertmėje, darbininkams suspaudus abi riedulio puses.
44 metų menininkas akmenyje išskobė ertmę, kad galėtų pats į ją atsisėsti, taip pat numatė nišą vandens, sriubos ir džiovintos mėsos atsargoms laikyti.
Jeigu menininkui pavyks išgyventi savaitę, kitas jo laukiantis iššūkis bus išperinti tuziną kiaušinių, nesitraukiant nuo jų kelias savaites.
Prieš užsidarydamas akmenyje Tokijo rūmų (Palais de Tokyo) muziejuje A.Poinchevalis naujienų agentūrai sakė, kad klaustrofobija mažiausiai jį jaudina.
„Mes ir taip jau esame uždaryti savo pačių kūnuose“, – sakė jis.
Menininkas kur kas labiau nerimauja, kaip suvaldyti savo protą ir neleisti jam pradėti maištauti per tą savaitę, kai jo kūnas bus įkalintas.
Vienas didžiųjų iššūkių bus neprarasti ryšio su realybe, – sakė jis.
„Vakar atlikome nedidelį bandymą, ir jis buvo visiškai neįtikėtinas. Pasijutau lyg plaukčiau plaustu“, – pasakojo A.Poinchevalis.
„Vienas didžiųjų iššūkių bus neprarasti ryšio su realybe“, – pridūrė jis.
„Akmuo sugeria kvapą“
Anksčiau A.Poinchevalis nenorėjo kalbėti apie tai, kaip akmeny tvarkysis savo gamtinius reikalus.
Tačiau artėjant išbandymo laikui, naujienų agentūrai AFP jis prisipažino, kad jam teks tuštintis į nedidelį konteinerį ir šlapintis į vandens butelius, kai jie bus išgerti.
Gyvenimas akmenyje su savo ekskrementais menininko nebaugina.
„Akmuo sugers dalį to kvapo, – sakė jis. – Manau, ištversiu“.
Gyvenimui akmens riedulio viduje prancūzas ruošėsi keletą mėnesių.
Akmenyje yra išgręžtos skylės orui, širdies darbą stebinčio prietaiso laidams ir vaizdo ryšiui ypatingu atveju.
„Mes sugalvojome po manim pakišti tualeto konteinerį, kuris telpa milimetras į milimetrą“, – sakė A.Poinchevalis.
Kiti jo patogumai bus tik viena pagalvė ir pora knygų, „kad padėtų man prastumti laiką, nors nemanau, kad visą laiką galėsiu skaityti“.
Tokius neįprastus performansus A.Poinchevalas rengia jau ne pirmą kartą.
Kartą jis savaitę išbuvo meškos iškamšoje, valgydamas kirmėles ir vabalus, aštuonias dienas išgulėjo palaidotas po akmeniu ir plaukė Ronos upe, sėdėdamas dideliame užkimštame plastikiniame butelyje.
Pernai jis savaitę praleido ant 20 metrų baslio prie Paryžiaus traukinių stoties.
Žmogus-višta
Pasak A.Poinchevalio, jo naujasis performansas „Akmuo“ yra „kelionė geologiniu laiku“, per kurią jis taps akmens „plakančia širdimi“.
Pasak A.Poinchevalio, jo naujasis performansas „Akmuo“ yra „kelionė geologiniu laiku“, per kurią jis taps akmens „plakančia širdimi“.
„Akmenys yra gyva laiko saugykla“, – pridūrė jis.
Abrahamui sėkmės palinkėti atėjo katiliuku pasipuošęs jo tėvas Christianas.
Kitas A.Poinchevalio perfomansas „Kiaušinis“ prasidės kovo 29 dieną. Per jį menininkas bandys tupėdamas išperinti dvyliką kiaušinių; tam gali prireikti trijų keturių savaičių. Per parą kiaušinius jis galės palikti tik pusvalandžiui.
Siekiant neleisti kiaušinių temperatūrai nukristi žemiau 37 laipsnių pagal Celsijų, jam sudaryta speciali dieta, kurioje yra daug imbiero.
Pasak jo, išsiritę viščiukai „eis gyventi pas mano tėvus“.
Tačiau tuo jo ambicingi planai nesibaigia.
Didžioji menininko svajonė yra „pasivaikščioti ant debesų“. Nors jos įgyvendinimui ruošiasi jau penkerius metus, bet tam dar nesąs iki galo pasiruošęs, pridūrė jis.
