Lietuvos dailės muziejaus pranešime spaudai teigiama, kad kiekvieną dieną parodos sales užplūsta pavieniai žiūrovai (ypač moterys), ekskursijos, edukacinėse programose dalyvaujantys vaikai, jaunimas ir šeimos. Per du su puse mėnesio parodą jau aplankė per 18 000 lankytojų. Džiaugdamiesi parodos sėkme ir ypač norėdami pradžiuginti Lietuvos moteris LDM direktorius Romualdas Budrys ir kolekcijos savininkas Aleksandras Vasiljevas sutarė pratęsti eksponavimą iki 2010 m. vasario 28 dienos.
Iliustratyvų foną parodai suteikia išdidintos antikvarinės 1855–1900 m. nuotraukos iš privačių Aleksandro Vasiljevo rinkinių, akvarele ir aliejiniais dažais nutapyti paveikslai, XIX a. antros pusės prancūziški portretai, puikiai atspindintys to laikmečio mados tendencijas.
Parodoje „Karalienės Viktorijos laikų mada 1830 – 1900 m.“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos pirmą kartą Lietuvos žiūrovams rodomi itin reti karalienės Viktorijos valdymo laikotarpio (1837–1901) vyrų ir moterų kostiumai. Lankytojams pristatomi nuo romantizmo epochos iki moderno sukuti kostiumai ir daugiau nei 100 aksesuarų – vėduoklių, skėčių, skrybėlių, papuošalų, rankinių, liemenių, korsetų, lornetų ir dar daug kitų drabužių priedų, dabar jau užmirštų.
„Lankytojai parodoje galės apžiūrėti retus senovinius aksesuarus – keliaraiščius, šukas, pinigines, vakarinius rankinukus ir rankines, taip pat garsių mados namų, tokių kaip Paryžiuje 1857 m. įkurtų Woth, arba Doucet ir Paquin aukštosios mados (Haute Couture) kolekcijas,“ – pasakoja Aleksandras Vasiljevas. „Iš visų ant penkiasdešimties manekenų eksponuojamų drabužių modelių lankytojus ypač turėtų sudominti XIX a. 6–7 dešimtmečių vakarinės suknelės, krinolinai iš taftos ir pasivaikščiojimams skirtos suknelės su turniūrais, dėvėtos XIX a. 7–8 dešimtmečiais. XIX a. pabaigoje drabužių madoje triumfavo moderno arba jugend stilius, kurio formavimąsi įtakojo Japonijos kultūra. Ryškias anilines audinių spalvas pakeitė švelnūs pasteliniai, peršviečiami vandens atspalvių tonai. Madingi tapo gėlių motyvai – aguonos, vilkdalgiai, hortenzijos. Ypač ryškiai tai atsispindėjo 1890–1900 m. sukurtuose taikomosios dailės dirbiniuose – vėduoklėse, siuvinėjimuose, papuošaluose.“
Iliustratyvų foną parodai suteikia išdidintos antikvarinės 1855–1900 m. nuotraukos iš privačių Aleksandro Vasiljevo rinkinių, akvarele ir aliejiniais dažais nutapyti paveikslai, XIX a. antros pusės prancūziški portretai, puikiai atspindintys to laikmečio mados tendencijas.
Prieš atkeliaujant į Vilnių, paroda „Karalienės Viktorijos laikų mada, 1830 – 1900 m.“ buvo surengta Paryžiuje, Londone, Briuselyje, Stambule, Maskvoje, Sidnėjuje, Honkonge, Tokijuje, Santjage, Rygoje.
