Organizatorių išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad projektui susijungė neabejingi uoslei profesionalai, siekdami ištirti visų gėlių gėlę – rožę, užuosti bendrą rožyno kvapo aurą ir visa tai perkelti į miesto erdvę, supažindinant lankytojus su kvapo menu ir kultūra.
Rožių sodo pamėgdžiojimo idėja gimė akimirksniu, rožių sode, uostant įvairių rožių veisles. Sibirkos rožyne buvo distiliuojami rožių žiedai rožių vandeniui išgauti, o kol buvo vykdomas šis alcheminis procesas, pasirodė saulė, atgijo kiek prigesusios rožių spalvos, nosys, smalsumas. Ilgai mėgaujantis rožių kvapais pasirodė, jog šie yra labai plastiški ir sudėtingi, tačiau pasiduodantys analizei. Gal dėl tos priežasties, jog rožės yra vienas iš anksčiausiai žmonijos istorijoje auginamų augalų...
Nesvarstant priimta sakyti, jog gyvename regos civilizacijoje, o ir iš tiesų „maudomės“ vaizdų pertekliuje, esame jais užtvindyti. tačiau jei likę jutimai mūsų pasaulyje yra gerokai priblėsę, tai sunku ir regą pasverti. Perdėtas vaizdų antplūdis taip pat gali reikšti ir jos nuopuolį. Akys nepagrįstai laikomos daug tikslesniu liudytoju nei uoslė, kuri išeliminuota iš mūsų jutimų tarpo jau nuo XVIII a., nors uoslė yra vienintelis jutimas, kuris perduoda informaciją tiesiai į uodžiamąsias smegenis, nekurdamas jose projekcijų. Kaip tik todėl užduotis sąmoningai užuosti ir analizuoti kvapą dažnai mums pasirodo kaip vienas sudėtingiausių dalykų.
Pagrindinė projekto idėja buvo dvipusė:
– užuosti gamtoje esančio rožyno kvapą ir jį bandyti atkurti arba pamėgdžioti kitomis kvapiosiomis substancijomis visa tai perkeliant į miesto erdvę. Projekte mėgžiojimas yra suprantamas ne tik kaip interpretacijos galimybė, bet kaip gamtos ir kultūros sąjunga iš kurios gimsta kvapūs kūriniai.
– užuodus, mėginti išanalizuoti vieno iš anksčiausiai žmonijos istorijoje sukultūrinto augalo – rožės – kvapus, kurie dėl žmogaus įsikišimo, jo kūrybos, jo sąjungos ir kovos su augalų pasauliu, nutolo nuo savo pirmapradės nedalomos kvapo substancijos ir tapo dalomi, skaidomi, atpažįstami ir pamėgdžiojami arba „išverčiami“ į kitas mažiau dalomas arba pirmaprades substancijas.
Ši paroda yra skirta ne tik patyrusioms nosims, bet ir visiems besidomintiems kvapo menu ar siekiantiems praplėsti uoslės filosofiją, kurioje kvapas nėra siejamas išimtinai su šiuolaikiniais kvepalais.
Parodą sudaro vienuolika kvapo segmentų, apsijungiančių į taisyklingą rožių sodo struktūrą. Kiekvienas kvapas į erdvę išspinduliuojamas specialaus difuzerio pagalba, todėl lankytojas, priėjęs prie jam rūpimo kvepiančio objekto jaus tik tą kvapą, prie kurio jis priartėjo. Tuo pačiu, esant bendroje erdvėje, bus galima užuosti besimaišančius visus kvapus. Kaip būna Rožių sode drėgną ūkanotą rytą...
Paroda veiks lapkričio 20 d. – lapkričio 26 d. Kostiumo dizaino katedros galerijoje (Maironio g. 3)
Atidarymas: lapkričio 20 d. (šeštadienį) 18.00 val.
