Bliuzo, gero oro, smagios kompanijos mėgėjus šis „lietuviškuoju Vudstoku“ krikštijamas festivalis šiemet sukvietė jau septynioliktą kartą. „Dwayne Dopsie & The Zydeco Hellraisers“, „The Blues Caravan“, „The Cadillac Kings“ ar Lietuvos bliuzo karalienė Arina – tai tik keletas atlikėjų, kurie nepaliko abejingų net ir tų, kurie bliuzo klausosi vos kartą per metus – prie Lūksto ežero.
Pasibaigus vakariniams koncertams, improvizuotas „jam session“ vykdavo ne tik pagrindinėje scenoje – visoje ežero pakrantėje ar palapinių miestelyje net ir išaušus nenutildavo vakarotojų gitarų ar būgnelių garsai ir prikimusiais balsais traukiamas „Bliuzo naktų“ himnas: „Mes važiuojam, tranzuojam į bliuzo festivalį – kur geras oras ir šiltas vanduo. Mes praleisim porą įdomių dienelių ir porą nuostabių naktų“.
Kojos kentėjo nuo kriauklių
Nors organizatoriai teigė, kad alkoholinių gėrimų nebus galima įsivežti jokioje taroje, tačiau alus, trauktinė ir kiti taurieji gėrimai liejosi laisvai. Tiesa, rimtesnių inicidentų pavyko išvengti – pasak „Bliuzo naktų“ organizatoriaus Algirdo Barniškio, čia renkasi neagresyvūs ir taikūs žmonės. Bet traumų būta – vienam vaikinui dvejose vietose lūžo koja, taip pat daugelis susipjaustė padus į aštrias kriaukleles ežero dugne.
Išsiskirti iš minios – bet kokia kaina
Kaip ir kiekvienas festivalis, „Bliuzo naktys“ turi tam tikrą aprangos kodą, o šiemet populiariausia avalynė buvo ryškiaspalviai botai bei storapadžiai „kerzai“. „Bliuzuotojai“ į save dėmesį bandė atkreipti įvairiais būdais: perukais, karnavaliniais kostiumais ar gumine moterimi pašonėje. Tradicinio futbolo turnyro metu jau nebestebino vartuose stovintis vaikinas su ilgų šviesių plaukų peruku ar pro šalį pražingsniuojantis kunigas.
Mažas ir jaukus festivalis
Aišku, „Bliuzo naktys“ lankytojų skaičiumi negali lygintis su tokiais festivaliais kaip „Heineken“ ar lietuviškuoju „Be2gether“ – kaip ir pernai, šiemet bliuzo pasiklausyti atvyko keli tūkstančiai žmonių. „Mažas ir jaukus festivalis, kuriame kitą rytą gali susitikti tuos, su kuriais šokai naktį. Kituose, dideliuose festivaliuose, tai būtų tiesiog neįmanoma“, – gurkšnodama arbatą sekmadienio rytą kalbėjo vilnietė Indrė.
Jos žodžius tarsi patvirtino pro šalį link išėjimo sliūkinantys dar kiek užtinę pramogautojai. „Iki susitikimo kitais metais, toje pačioje vietoje tuo pačiu metu", – naujiems kaimynams ir naujiems draugams kartoję jaunuoliai buvo įsitikinę savo žodžių tikrumu – jei jau užsikrėti „bliuzais“, tai jau ilgam.
