Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„What's next?“: kas yra daiktų internetas ir kokia jo ateitis?

Avi Itzkovitch
Organizatorių nuotr. / Avi Itzkovitch
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
Skaitysiu vėliau
A A

Avi Itzkovitch iš Tel Avivo yra šiais laikais vienos paklausiausių profesijų atstovas ir pasaulyje įvertintas specialistas. Jis jau 15 metų dirba dizaineriu, o pastaruosius metus užsiima naujai susikūrusia dizaino sritimi – naudotojų patyrimo dizainu.

Ateities vizionierius Avi remiasi ne fantazija, o labai aiškiais skaičiais ir patirtimi. Jo manymu daiktų internetas virs beekrane patirtimi. Jau visai netrukus. Sužinok daugiau interviu su Avi Itzkovitch, vienu iš konferencijos „What's Next?“ pranešėjų.

– Jei pažvelgtum į 2020 m. – kaip tu juos matai?

– Daiktų interneto revoliucija jau čia, tačiau ateityje daiktų internetas įsitvirtins kiekviename sektoriuje: nuo didžiulių mašinų iki mažyčių čipų – visi jie rinks duomenis ir savarankiškai siūlys problemų sprendimus bei leis mums jų išvengti.

Tai yra dar viena svarbi revoliucija: kaip internetas kadaise sujungė duomenis ir žmones, taip daiktų interneto amžiuje mes susijungsime su daiktais ir aplinkiniais objektais.

Artimiausioje ateityje galėsime daug ką valdyti per atstumą, rinkti duomenis ir juos realiuoju laiku analizuoti.

Visa tai yra kuriama dėl vieno tikslo – padaryti mūsų gyvenimus, industrijas ir verslus efektyvesnius, patogesnius ir nešančius didesnę finansinę naudą.

Iš esmės tai yra dar viena svarbi revoliucija: kaip internetas kadaise sujungė duomenis ir žmones, taip daiktų interneto amžiuje mes susijungsime su daiktais ir aplinkiniais objektais.

– Manau, žmonėms verta priminti, kas yra daiktų internetas...

– Pirmoji skaitmeninė revoliucija įvyko, kai internetas atsirado žmonių namuose. Antroji – kai internetas atsirado mūsų kišenėse. Trečioji skaitmeninės revoliucijos banga – daiktų internetas (angl. – Internet of Things). Jo esmė ta, kad daiktai ar objektai yra prijungiami prie interneto. Sensoriniai prietaisai matuoja mūsų sveikatą, stebi mūsų aktyvumą, rutiną ir pan.

Prie interneto prijungti namai sumažins komunalinius mokesčius, primins, kada palaistyti gėles ir pan. Išmanūs miestai padės vairuotojams lengviau rasti automobilių statymo vietas, realiu laiku fiksuos ir spręs neramumus skirtingose miesto dalyse ir t. t. Jei norite apie tai sužinoti daugiau, siūlau internete paskaityti mano straipsnį „The Internet of Things and the Mythical Smart Fridge“.

– Kiek suprantu, visa tai ir dar daugiau yra neįmanoma be šiuolaikinės, pasaulyje vienos paklausiausių profesijų atstovų – „user experience“ (liet. – naudotojų patyrimo) dizainerių. Paaiškink, kas jie ir ką jie daro.

– Pirmiausia, nėra vienos bendros user experience apibrėžties, tačiau visos šios industrijos esmė – perprasti vartotojus: ko jiems reikia, ką jie vertina, kokios jų galimybės ir ribos. Naudotojo patyrimo trumpinys anglų kalba yra UX. Taigi UX tikslas yra gerinti naudotojo (vartotojo) santykio su produktais ar paslaugomis kokybę.

Pavyzdžiui, kuriant internetinį puslapį ar programėlę, šiais laikais jau reikia naudotojų patyrimo dizainerio, kuris padėtų suprasti, kaip turi veikti programėlė ir kokias funkcijas būtina įdiegti. Tikslas – kad žmogus produktu ar paslaugomis naudotųsi kaip įmanoma intuityviau. Beje, prognozuojama, kad 2020 m. naudotojų patyrimo dizaino industrija pasieks 7 trilijonų vertę ir sujungs 50 bilijonų produktų visame pasaulyje.

Vaizdo klipas, kuris padės naudotojų patyrimo dizainą suprasti geriau:

VIDEO: It's not you. Bad doors are everywhere.
It's not you. Bad doors are everywhere.

– Kita įdomi sfera, kurią pats nagrinėji ir deklaruoji, – ateities gyvenimas be ekranų (t. y. išmanieji telefonai, televizoriai, planšetės ir t. t. eis į antrą planą).

– Ekranai užvaldė mūsų gyvenimus. Dauguma mūsų kasdien praleidžiame po vidutiniškai 8 valandas žiūrėdami į ekranus ir vidutiniškai 150 kartų per dieną patikriname savo išmaniuosius telefonus. Tai tapo problema. Tačiau ateityje mes susijungsime su daiktais bei aplinkiniais objektais ir ekranų tarp mūsų neliks.

Technologijos nėra sudėtos tik į ekranus. Technologijos yra visur, ir jei jas labiau įgalintume perprasti mūsų norus, galima būtų sukurti prasmingas sąveikas be ekranų.

Ateityje mes susijungsime su daiktais bei aplinkiniais objektais ir ekranų tarp mūsų neliks.

Pavyzdžiui, mobiliąja programėle atrakinamas automobilis gali veikti daug paprasčiau.

Dabar norėdamas atrakinti automobilį programėle, žmogus privalo atlikti 13 veiksmų: pagalvoti, ištraukti telefoną iš kišenės, rasti programėlę, spausti „atrakinti“ ir pan.

Tačiau šiandien jau taip pat nebereikia atlikti tiek veiksmų, nes telefonas pats tampa indikatoriumi ir raktu – kai žmogus priartėja prie automobilio, telefonas, esantis jo kišenėje, pats „susikalba“ su sensoriais, esančiais automobilyje, ir durelės automatiškai atsirakina. Ši sąveika yra kur kas aiškesnė, patogesnė nei mobilioji programėlė. Technologijos tampa visaesančios ir tai yra pasaulyje sparčiai auganti tendencija.

Avi Itzkovich yra vienas iš daugelio kūrybos ir ateities tendencijų konferencijos „What's Next?“ pranešėjų. Šiemet konferencija auga ir dar tikslingiau orientuojasi į kūrybą, gyvenimo kokybę, ateities tendencijas ir neišvengiamas šių dienų inovacijas. Konferencija vyks lapkričio 4–5 d. Vilniuje.

Daugiau informacijos – ČIA.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą