Studija įkurta buvusioje teatro repeticijų salėje – nuo šiol čia vyks ne tik repeticijos, bet taip pat bus rodomi spektakliai, rengiami kūrybiniai susitikimai, įvairūs teatriniai projektai. Kamerinė ir mobili studijos erdvė sudarys sąlygas plėtoti teatrui gyvybiškai svarbią edukacinę veiklą ir skatins kūrybinį procesą.
Nuo seno studijos repertuariniuose teatruose yra naujų idėjų kalvės. Kristiano Smedso ir Aldonos Bendoriūtės spektaklis „Liūdnos dainos iš Europos širdies“ – kaip tik toks. Prieš keletą metų didžiulio žiūrovų susidomėjimo sulaukusį spektaklį jo kūrėjai, padedami dailininkės Jūratės Paulėkaitės, iš esmės atnaujino.
Suomio Kristiano Smedso (g. 1970 m.) spektakliai – teatriniai atradimai, paliečiantys kiekvieną juose dalyvaujantį. Smedsas Suomijos teatro akademijoje baigė dramaturgiją ir pradėjo dirbti režisieriumi, 2001 m. įkūrė „Takomo“ teatrą, kuriame pastatė pirmuosius tarptautinį pripažinimą pelniusius spektaklius. Vėliau Smedsas vadovavo Kajaani miesto teatrui ir pavertė šį nedidelį miestelį suomių ir užsienio teatralų traukos centru. Pastaruoju metu Smedsas stato spektaklius Suomijos nacionaliniame teatre ir dirba užsienyje su savo įkurta kompanija „Smeds Ensemble”. 2011 jam įteiktas „Naujosios Europos teatro realybės“ apdovanojimas.
Smedso teatre verda įvairiausių meninių priemonių ir žanrų katilas, bet šis režisierius neeksperimentuoja. Jis gilinasi į savo tautos dabartį ir istoriją, keldamas universalius klausimus. Smedsas yra vienas iš nedaugelio teatro menininkų, sugebančių per savo tautinį mentalitetą atskleisti įvairialypį šiuolaikinio žmogaus ir pasaulio paveikslą.
Visus spektaklio „Liūdnos dainos iš Europos širdies“ vaidmenis atlieka aktorė Aldona Bendoriūtė. Svarbiausias personažas – Sonia, naujoji XXI a. „duktė palaidūnė“ – ne tik perteikia dviejų šimtmečių dvasinio gyvenimo patirtį, bet žiūrovų akyse kuria naują ir autentišką „Nusikaltimą ir bausmę“.
„Liūdnų dainų iš Europos širdies“ kūrėjai suteikia žodį žmonėms, kurie prieš savo valią tapo priklausomi nuo visuomenę valdančių jėgų malonės. Jie kalba apie mūsų Europą, vartotojiškumo subjaurotą kontinentą, kuriame bejėgiškumas gimdo smurtą. Tačiau, kad ir apie kokius skaudžius dalykus kalbėtų, jie ieško grožio bjaurume, o tikėjimas stebuklo galimybe visuomet yra šalia.
