Muziejaus ekspozicijose pristatomos Estijos šaknys – kalbos kilmė, ryšiai su kitomis kultūromis, tautinių mažumų istorija, tradicijos, papročiai. Dalis muziejaus skirta vizualiajam menui., o 34 000 m² plote bus eksponuojama 140 000 objektų.
2005 m. paskelbtą projekto konkursą laimėjo Paryžiuje įsikūrusi kompanija DGT, pastatą pasiūliusi projektuoti buvusios sovietų karinės bazės vietoje.
Architektai Danas Dorellis, Lina Ghotmeh ir Tsuyoshi Tane buvo įsitikinę, jog muziejus turi padėti naujam gyvenimui prikelti apsnūdusią vietovę, o tam buvo būtina atsigręžti į skausmingą istoriją ir išspręsti ne tik erdviškai, bet ir emociškai sudėtingos lokacijos klausimą.
Dalis muziejaus skirta vizualiajam menui., o 34 000 m² plote bus eksponuojama 140 000 objektų.
Kaip spaudos konferencijoje teigė L.Ghotmenh, šis muziejus yra atviras estams, norintiems švęsti savo kultūrą. „Didysis klausimas – kuo šis pastatas „estiškas“? Galvojome apie tradicinius estų rūbus su aštuonkampėmis žvaigždėmis, primenančiomis šalies peizažą ir nacionalinę gėlę. Tai atpažinsite pastato fasade“, – sakė L.Ghotmenh.
Muziejaus atidaryme dalyvavęs lietuvių menininkas Saulius Valius neslėpė susižavėjimo: „Dar ir dabar žandikaulis atvipęs iš pavydo, žvelgiant į tai, ką estai pasistatė, nes tai tikrai labai įspūdinga. Muziejus milžiniškas, labai rimtas, labai solidus. Nekyla abejonių, kad estų politikams kultūra yra prioritetas. Per atidarymą estų prezidentas sakė, kad estų tik milijonas, bet dabar niekam nekils abejonių, kad jie turi ką parodyti tiek pasauliui, tiek sau. Tokios ambicijos labai įkvepia“.
Per atidarymą estų prezidentas sakė, kad estų tik milijonas, bet dabar niekam nekils abejonių, kad jie turi ką parodyti tiek pasauliui, tiek sau. Tokios ambicijos labai įkvepia, – sakė S.Valius.
S.Valius taip pat padėjo realizuoti estų menininkės Eves Kask darbą, eksponuojamą muziejuje – net pusantrų metų kurtą didžiulį žakardinį kilimą, scenos uždangą. „Kadangi dirbti su tokio dydžio žakardiniais kilimais yra labai sudėtinga, mes su Monika Žaltauskiene prisidėjome. Techniškai darbas buvo labai sudėtingas, nes analogų nelabai yra, tad ir bendradarbiavimas buvo kūrybinis, ir autorystė beveik kolektyvinė”, – sakė menininkas, paminėdamas, jog prie projekto įgyvendinimo prisidėjo daug žmonių, o taip pat ir lietuviškos kompanijos „Expobalta“ bei „Audėjas“.
Pirmaisiais gyvavimo metais muziejus tikisi sulaukti 200 000 lankytojų.
