Tautinių mažumų teisėmis besirūpinančios organizacijos atstovai, ketvirtadienį spaudos konferencijoje pristatę ataskaitą apie žmogaus teisių įgyvendinimą Lietuvoje 2012-2013 metais, tvirtino, kad tokie duomenys gauti 2012-ųjų pabaigoje iš Gyventojų registrų centro.
Kaip teigė EŽTF teisininkas Valdemaras Guzovskis, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra priėmęs sprendimą, kad jei asmenvardis yra registruotas nacionalinėje registrų sistemoje, atsisakyti įrašyti analogišką asmenvardžio formą nėra pagrindo.
V.Guzovskis taip pat nurodo, kad 2010-aisiais Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto priimtas sprendimas dėl Latvijos pilietės skundo nurodo, kad priverstinis vardo ar pavardės keitimas yra neteisėtas ir pažeidžia privatų žmogaus gyvenimą.
„Lietuvoje yra užregistruota per 8000 asmenvardžių, kur naudojamos ne lietuviškos raidės. Be abejo, tos raidės yra lotynų kalbos abėcėlėje. Taigi, per 8000 Lietuvos piliečių turi galimybę turėti savo asmenvardžiuose turėti nelietuviškas raides, kai tuo tarpu visiems kitiems, siekiantiems užrašyti savo asmenvardžius panaudojant nelietuviškos abėcėlės raidę, civilinės metrikacijos skyrius atsisako tai daryti“, – tvirtino V.Guzovskis.
Lietuvoje yra užregistruota per 8000 asmenvardžių, kur naudojamos ne lietuviškos raidės. Be abejo, tos raidės yra lotynų kalbos abėcėlėje
EŽTF atstovų BNS pateiktoje Gyventojų registro tarnybos pažymoje nurodyta, kad 2012-ųjų pabaigoje su garsą „ž“ lietuvių kalboje atitinkančiu raidžių lenkišku raidžių deriniu „RZ“ buvo registruoti 67 vardai ir net 3208 pavardės, derinys „CZ“ (Č) buvo rastas 5-iuose registruotuose varduose ir 289 pavardėse, atitinkamai „SZ“ – 48 varduose ir 167 pavardėse. Dar dažnesni registruojant Lietuvos piliečių pavardes ir vardus buvo dvigubų raidžių deriniai („NN“ – 1747 varduose ir 964 pavardėse, „TT“ – 250-yje vardų ir 706-iose pavardėse). Dažniausiai – net 1014 kartų – buvo registruotas vardas Anna. 99-iose įregistruotose pavardėse ir 24 varduose buvo įrašyta raidė „W“.
Anot EŽTF atstovų, tautinių mažumų padėtis Lietuvoje negerėja, nes nėra išspręsta daugybė klausimų: 2010-aisiais panaikintas ir iki šiol negrąžintas Tautinių mažumų įstatymas, kuriuo būtų įtvirtinta tautinių mažumų teisių ir laisvių apsauga, taip pat Švietimo politika mažinant užsiėmimų tautinių mažumų kalba skaičių, suvienodinant lietuvių kalbos brandos egzaminus gimtąja kalba kalbantiems ir tautinėms mažumoms. Taip pat organizacijai kliuvo neišspręsta ne tik asmenvardžių, bet ir vietovardžių rašybos tautinių mažumų kalbomis klausimas.
EŽTF atstovai taip pat tvirtino, kad negerėja padėtis ir dėl neapykantą kurstančių komentarų bei straipsnių internete, grupių socialiniuose tinkluose – organizacija per keleris metus esą registravo ir nukreipė atsakingoms tarnyboms daugiau nei 400 skundų, bei tarpininkavo 40-yje bylų, kuriose teismas pripažino buvus diskriminaciją.
Kaip BNS tvirtino EŽTF direktoriaus pavaduotoja Edita Urbanovič, organizacija išsilaiko dalyvaudama Europos Sąjungos bei Lietuvos institucijų remiamuose projektuose.
