– Mindaugai, Jūsų nuomone, ar verta, ar galima sustabdyti miestų plėtrą?
– Pasaulyje, kuriame nuolat didėja gyventojų skaičius, daugiau kaip pusė žmonių gyvena miestuose ir juose sukuriama didžioji dalis BVP. Kalbėti, kad miestų plėtrą reikia stabdyti, galėtų tik koks nors beviltiškas keistuolis. Paskutiniai, kurie bandė stabdyti miestų plėtrą buvo raudonieji khmerai Kambodžoje. Tai – viską pasakantis pavyzdys...
– Kokios kitų Europos miestų plėtros tendencijos, Vilniaus ar Kauno vystymasis panašus? Kokie didžiausi panašumai ir skirtumai tarp Europos ir Lietuvos miestų plėtimosi?
– Miestai gali augti, plėstis, netgi gyventojų skaičiui neaugant ar net mažėjant. Geriausias to pavyzdys Vilnius – gyventojų skaičius praktiškai pastovus, tačiau miestas plečiasi, nes gyventojai gerina savo gyvenimo kokybę – keliasi į naujesnius, erdvesnius būstus, vaikai apsigyvena atskirai nuo tėvų. Vilniuje šiuo metu vienam gyventojui tenka 26 kv.m. bendro būsto ploto. Europoje – 30 – 40. Taigi turime didžiulį potencialą plėtrai.
Taigi miestų plėtros nesustabdysi, tačiau ją galima ir būtina valdyti.
Taigi miestų plėtros nesustabdysi, tačiau ją galima ir būtina valdyti. Tai valstybės, nustatančios šalies politiką, ir už savo miesto plėtros strategiją atsakingos savivaldybės pareiga. O ta politika gali būti labai įvairi..... Išorinė miesto plėtra – tai miesto plėtimasis į aplinkines žalias teritorijas, naujų teritorijų užstatymas daugiausia mažaaukščiais gyvenamaisiais namais. Mažėjant gyventojų skaičiui – tai neekologiškas, resursus švaistantis plėtros būdas.
Mažėjant gyventojų tankiui didėja infrastruktūros kaštai, kurie gula ne tik ant naujakurių, bet ir ant mieste likusių žmonių pečių. Racionalūs, pažangos siekiantys, ekologiškais save laikantys miestai plečiasi naudodami vidinius resursus – apleistas, neefektyviai naudojamas teritorijas, rekonstruodami esamą užstatymą. Taip kuriama efektyvesnė miesto struktūra, išsaugomas žaliasis žiedas apie miestus, smarkiai mažesni infrastruktūros vystymo kaštai.
Vidinis mūsų miestų plėtros potencialas didžiulis – kažkada paskaičiavau, kad Vilniuje turime apie 500 ha tokių apleistų ar neefektyviai naudojamų teritorijų – taigi ten galima pastatyti naujus būstus, kuriuose gyventų iki 50 000 žmonių. Šių teritorijų užtektų bent 10 metų.... Panaši ir kitų Lietuvos miestų – Kauno, Klaipėdos situacija.
– Kieno kompetencija kontroliuoti tą plėtrą? Miesto vyr. architektų?
– Už miestų plėtros valdymą atsako savivalda. O valdoma ji labai skirtingai. Dabar, dirbdamas skandinavų kompanijoje, dažnai lankausi Norvegijoje, Švedijoje.... Atrodo gretimos šalys, panaši kultūra, tačiau suvokimas apie plėtros valdymą skiriasi iš esmės. Švedijoje savivaldybės apleistas teritorijas perplanuoja, po to rekonstruoja kompleksiškai, kvartalais. Čia įsigiję žemę verslininkai dirba pagal aiškiai nustatytas taisykles – kur statyti, kiek statyti ir kaip statyti. Tada pavyksta pasiekti didesnės darnos su aplinka, įrengiamos naujos viešos erdvės – aikštės, skverai, parkai, kuriama socialinė infrastruktūra. Sukuriama tikrai aukšta gyvenimo kokybė.
Daugelis Europos miestų turi savo plėtra besirūpinančias įmones, kurios superka, konsoliduoja žemę, suplanuoja, paruošia ją investicijoms, ir tik tada atsiranda privatus verslas.
Norvegijoje situacija labai panaši į mūsiškę. Plėtra vyksta taškiniu, spuogų, principu. Kažkas kažkur įsigijo žemę, susiderino projektą, jei žemė labai brangi ar norisi be saiko daug uždirbti – ir stato tankius, sugrūstus būstus... Daugelis Europos miestų turi savo plėtra besirūpinančias įmones, kurios superka, konsoliduoja žemę, suplanuoja, paruošia ją investicijoms, ir tik tada atsiranda privatus verslas. Taip daro švedai, suomiai, vokiečiai, olandai. Šiose šalyse ir galima rasti kokybiškiausius gyvenamuosius kvartalus, čia geriausia gyvenimo kokybė.
– Kaip, Jūsų galva, jiems Mūsų savivaldai pavyksta su susitvarkyti su miesto plėtros valdymo užduotimi?
– Suorganizuoti teritorijų suplanavimą mūsų savivaldybės tikrai sugeba. Bėdos prasideda kai miesto raidą į ateitį nusakantys, atsakingi planavimo dokumentai perkami mažiausios kainos principu. Tokiu būdu gimsta labai prastos kokybės, formalūs dokumentai. Juk parduotuvėje tikriausia neperkate pigiausios keptuvės, o ieškote jūsų poreikius atitinkančios už tinkamą kainą. Su tų planų įgyvendinimu padėtis dar prastesnė. Gali parengti kad ir patį geriausią planą, bet jei nebus kam jo įgyvendinti, jis taip ir dūlės lentynoje. Todėl labai dažna situacija, kai planai rengiami, o gyvenimas teka savąja vaga...
Vietoje kryptingo miesto vystymo, mūsų savivalda dažnai tik aptarnauja į nekilnojamąjį turtą investuojantį verslą. Jai akivaizdžiai trūksta ir lėšų, ir žinių, ir teisinių įrankių. Prasiskolinusius, ant bankroto ribos balansuojančios savivaldybės aišku neskirs lėšų teritorijų įsigijimui, konsolidavimui, neinvestuos pakankamai į naujos infrastruktūros plėtrą. Ką gali pasakyti miesto vyriausias architektas verslininko pasamdytam savo kolegai, atnešusiam jam derinti projektą? Kad jo namas negražus? Tokios kategorijos netinka. Galima kalbėti apie teritorijų planavimo dokumentų, teisės aktų reikalavimus. O ten, deja, apie grožį ir darną kalbama mažai… Iš kitos pusės, negalima visko suabsoliutinti. Savivaldybėse dirba daug atsakingų ir talentingų žmonių, puikių profesionalų, kurių pasiekimais tokiomis sudėtingomis sąlygomis galima tik žavėtis.
Miestas gali tvariai plėstis ir viduje, ir į išorę. Nemanau, kad draudimais ir ribojimais ką nors gero gali pasiekti. Gerai, kad turime pasirinkimo laisvę – gali rinktis namą priemiestyje, kotedžą, butą. O tam, kad susikurtume tvarią aplinką būtinos bendros visų miesto plėtroje dalyvaujančių šalių pastangos – už tvarią aplinką bent jau moraliai atsakingos savivaldos, projektuotojų, planuotojų, vystytojų ir būsto pirkėjų.
Aplinkos ministerija primena, kokia svarbi yra racionali miestų plėtra. Su atitinkamomis institucijomis nesuderintos statybos gali pakenkti įvairiais būdais saugomoms teritorijoms, gamtos telkiniams ir kultūros paveldams. Tik racionalus miesto planavimas užtikrina urbanistinę ir žmonių gyvenimo kokybę bei galimybę vystytis biologinei įvairovei.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
