Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai ir KNNP atstovai šį klausimą aptarė Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje. Pasak nacionalinio parko vadovės Aušros Feser, apmokestinti klaipėdiečius reikia, nes būtent jie yra pagrindiniai Smiltynės lankytojai. Klaipėdos politikai tokiems planams priešinasi.
„Jie būtent nevažiuoja pro šalį – būtent klaipėdiečiai daugiausia ir naudojasi KNNP sukurta arba būsima infrastruktūra. Juk tai būtent ji ir skirta Klaipėdos miestiečiams ir jie tikrai galėtų savo nedideliu įnašu prisidėti prie to, kad Smiltynė galėtų atrodyti visai kitaip. Nes būtent Klaipėdos miesto gyventojai ja naudojasi“, – BNS ketvirtadienį sakė A.Feser.
Ji pabrėžė, kad mokestis bus skirtas ne KNNP išlaikymui, bet bus investuojamas į Smiltynės lankytojų pamėgtas vietas.
Ji pabrėžė, kad mokestis bus skirtas ne KNNP išlaikymui, bet bus investuojamas į Smiltynės lankytojų pamėgtas vietas.
„Smiltynėje didžiausią problemą mes turime su apsauga – niekur nėra tiek sulaužoma ir gadinama viskas kaip Smiltynėje“, – kalbėjo KNNP direktorė.
Pasak jos, kokia galėtų būti tvarka, kol kas kalbėti sunku, nes prie šių planų dirbti pradėta tik visai neseniai, o klausimų daugiau nei atsakymų. A.Feser teigė apmokestinimo tvarką aptarsianti ir su Jūrų muziejumi bei sieks, kad jis būtų teisingas, o nuolatiniams Smiltynės lankytojams būtų galimybė sumokėti už savaitės ar mėnesio bilietą.
Klaipėdos miesto savivaldybės komitetui vadovaujantis liberalas Audrius Vaišvila teigė, kad rinkti pinigus iš savo miestu besinaudojančių klaipėdiečių būtų neteisinga.
„Tai yra Klaipėdos miesto teritorija, tai yra miestas, nesvarbu, kad dalis nacionalinio parko, ir miestiečiai naudojasi tuo ir Klaipėdos miesto gyventojams tai neturi būti mokama. Uostas yra plečiamas, žali plotai yra naikinami ir ką mes turime: triukšmą ir įplaukas, kurių didžioji dalis nueina į Vilnių, o dabar dar turėtume klaipėdiečių sąskaita išlaikyti nacionalinį parką“, – BNS sakė A.Vaišvila.
Smiltynėje didžiausią problemą mes turime su apsauga – niekur nėra tiek sulaužoma ir gadinama viskas kaip Smiltynėje.
Pasak jo, į Smiltynę reguliariai atvyksta kas trečias klaipėdietis, todėl jiems tektų pagrindinė mokesčio našta.
„Jie tiesiai šviesiai pasakė, kad nori atskirti gerus ir blogus lankytojus. Tai mums nepriimtina. Jie nori gerų lankytojų, kurie nešiukšlina, nelaužo. Dabar tai tas pats, kas mes sakytume, kad Klaipėdoje norime atskirti gerus ir blogus žmones“, – svarstė tarybos narys.
Pasak A.Feser, svarstoma, kad Smiltynės pėsčiųjų perkėloje mokestis galėtų siekti 50 eurocentų (1,72 lito). Jis nebūtų renkamas iš vaikų iki 14 metų ir pensininkų.
Mokestis galėtų būti įvedamas ne anksčiau kaip kitų metų kovo 1 dieną.
Tikimasi, kad KNNP iš tokio mokesčio galėtų surinkti apie 400 tūkst. eurų (1,38 mln. litų).
98 kilometrų ilgio Kuršių nerijos pusiasalis nusidriekęs Lietuvos ir Rusijos teritorijose. Nuo 2000-ųjų metų Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
