1. „Oskarų“ sensacijos „Ida“ režisierius Pawelas Pawlikowskis: „Kine svarbu emocinė tiesa“. Skaitykite „The Atlantic“ interviu su režisieriumi P.Pawlikowskiu, kuriam plojo visas Holivudo elitas.
Lenkų režisieriaus Pawelo Pawlikowskio „Ida“ nebuvo filmas, kuriam galėtume prognozuoti pasaulinę sėkmę, tačiau būtent jam atiteko geriausio užsienio filmo apdovanojimas 87-ojoje Oskarų teikimo ceremonijoje. Santūrus, nespalvotas filmas apie našlaitę, kuri ketina tapti vienuole 1962-ųjų Lenkijoje, tačiau sužino, kad jos tėvai buvo žydai, papirko daugelio pasaulio žiūrovų širdis.
2. Idos Mažutaitienės interviu su Sigitu Parulskiu: „Esu šunsnukis, kuriam pasisekė suderinti darbą ir hobį“
Apgaudinėti save, kad tikrąjį amžių nulemia vidinė savijauta, anot 50-mečio sulaukusio vieno žinomiausių lietuvių rašytojų Sigito Parulskio, – kone šizofrenija. Tik snobai ir intelektualai, menininko nuomone, dabar linkę nieko nesureikšminti – amžiaus taip pat, tačiau juk iš tiesų – viskas yra svarbu. O vienu iš reikšmingiausių savo gyvenimo dalykų S.Parulskis įvardijo laimę suderinti hobį su darbu – rašymą.
3. Istoriko Alvydo Nikžentaičio komentaras: Apie lenkiškąjį „imperializmą“
Lietuvoje svarstant apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, beveik visada kalba pakrypsta į istoriją. XX amžiuje susiklostė jau tokia tradicija, jog į šį kaimyną yra dažniausiai žiūrima per Vilniaus okupacijos prizmę, o lenkų „klastingumui“ įrodyti pasitelkiami ir kiti „istoriniai“ argumentai: Lenkija siekė sunaikinti lietuvių valstybingumą Liublino unijos pagalba, ji sulenkino lietuvius ir t.t.
4. Istoriko Alvydo Nikžentaičio komentaras: Apie lenkų imperializmą – J.Giedroycas ir šiurkštaus brūkšnio metas
„Šiurkštaus brūkšnio“ reiškinys ypač dažnai buvo prisimenamas XXI a. pradžioje, pradėjus vykdyti naująją istorijos politiką ir bandant kurti „ketvirtąją“ Lenkijos Respubliką. Premjero Tadeuszo Mazowieckio posakis tuoj po jo patvirtinimo pirmuoju pokomunistinės valstybės vadovu buvo interpretuotas, jog Lenkijos politinis elitas nevykdė jokios istorijos politikos, nebandė ginti valstybės interesų ir pernelyg kreipė dėmesį į kitus nei į pačią Lenkiją ir jos piliečių patriotinius jausmus. Tad tikrai verta pasigilinti, kiek buvo teisus taip teigdamas vienas lenkų istorijos politikos ideologų Dariuszas Gawinas.
5. 15min literatūros naujienų redaktorius, žurnalistas Audrius Ožalas savo komentare apie Knygų mugę: Meilė, kuri trunka keturias dienas
Jeigu prieš Vilniaus knygų mugę išgirsi ką kalbant, kad šiemet kojos ten nekels, gali būti beveik garantuotas, kad sutiksi jį ten, minioje. Vilniaus knygų mugė šiemet dar kartą įrodė, kad mūsų kultūriniame gyvenime ji išlieka fenomenas. Fenomenas, nes kažin ar rasi jos lankytoją, nesiskundžiantį žmonių miniomis, daugybę metų neišsprendžiamomis praktinėmis problemomis, tačiau kiekvienais metais sąžiningai, gal net kiek mazochistiškai ten būnantį. Bent keturias dienas per metus knygos atrodo svarbios, nors galbūt tai tėra iliuzija.
6. Vaclavas Havelas: didvyris, kurio reikėjo Čekoslovakijai ir Europai
Heroizmas yra esminė politikos dalis. Vis laukiame tos akimirkos, kai politikas stos į dulkėtą Theodore'o Roosevelto areną, ir mes su nuostaba suprasime, kad šis asmuo pasiruošęs rizikuoti, pasakyti mums tai, ko nenorime girdėti, susidurti su galimu principų sutriuškinimu, išjudinti neįveikiamas blogybes, ir tuo pačiu parodyti, jog politika yra menas daryti tai, kas neįmanoma, rašo „The Atlantic“.
7. Žurnalistas Skirmantas Malinauskas paskaičiavo, ar tikrai Lietuvos gyventojai yra tokie nuskriausti, kokiais dedasi. Skaitykite jo straipsnį „Euras apnuogino Lietuvą – vidutine alga ES lenkiame tik Vengriją, Bulgariją ir Rumuniją“
Lietuvai perėjus prie euro tapo paprasčiau palyginti mūsų ir kitų ES valstybių atlyginimų vidurkius. Vaizdas liūdnas. Lietuva atlyginimų dydžiu velkasi paskutiniame penketuke. Vilniaus universiteto profesorius, Socialinių tyrimų ir darbo instituto direktorius Boguslavas Gruževskis teigia, kad augančios ekonomikos vaisius Lietuvoje raško verslų savininkai, kurie su darbuotojais dalintis nėra linkę. Dar daugiau, verslas suinteresuotas veikti kiek galima mažesnėmis sąnaudomis, todėl pigia darbo šalimi Lietuva gali likti dar ilgai.
