Vyras netrukus pradėjo aiškintis, kur dingo jo tėvo kapas, bet pasirodė, kad viskas painiau nei R.Pereverzevas manė. Kapinių administracijos duomenys rodė, kad teisės į kapavietės priežiūrą priklauso nebe Pereverzevų, o Juzvenkų šeimai.
Tai buvo nauja kapavietė, naujas paminklas, skirtas Juzvenkų šeimai.
„Į kapines atvykau su sūnumi. Ėjome per kapines, kai sūnus pasakė, kad mes jau praėjome kapą. Atsisukęs pamačiau visiškai pakeistą kapavietę ir buvau šokiruotas. Tai buvo nauja kapavietė, naujas paminklas, skirtas Juzvenkų šeimai. Nustėrau. Apie tai, kad čia palaidotas mano tėvas, nebuvo net užuominos“, – sakė R.Pereverzevas.
Vilnietis susisiekė ir su Panevėžio miesto savivaldybe, kuri atsakinga už vietų kapinėse skirstymą. Ten paaiškėjo, kad R.Pereverzevas savivaldybei prieš kurį laiką nepristatė su tėvu ryšį įrodančio dokumento, tad kapavietė buvo perduota Juzvenkų šeimai, kuri tokį norą išreiškė.
„Buvo pakeistas kapavietės prižiūrėtojas, todėl pagal įstatymą jis gali ten daryti ką nori – laidoti, statyti ar griauti. Kai Juzvenkos tapo kapavietės prižiūrėtojais, jie R.Pereverzevo tėvo paminklą nusprendė pašalinti“, – sakė Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidas Darulis.
Kapavietės perdavimo Juzvenkų šeimai istorija dar labiau miglota. R.Pereverzevas išsiaiškino, kad jo motina su Juzvenkų šeima buvo kaimynai. Greta gyvenusi kaimynė, kapavietėje palaidoto J.Juzvenkos našlė, kažkada su R.Pereverzevo motina buvo susitarusi dėl kapo priežiūros ir net gavusi leidimą šioje kapavietėje laidoti.
Tiesa, kad bus nugriautas R.Pereverzevo tėvo paminklas, tuomet nebuvo nė kalbos. R.Pereverzevas tvirtino, kad dar bandė ieškoti nugriauto savo tėvo paminklo, bet iš darbus vykdžiusios kompanijos atstovo išgirdo, jog paminklas suskaldytas ir jau išvežtas į sąvartyną.
Kapavietėje palaidoto J.Juzvenko našlė tvirtina, kad veltis į konfliktą su R.Pereverzevu neketina ir ant paminklinio akmens, kur dabar puikuojasi užrašas „Juzvenkų šeima“, bus iškaltas ir R.Pereverzevo tėvo atminimas.
