Italijoje sulaikytam V.Kotlerovui vasarą buvo paskirta lengvesnė kardomoji priemonė – namų areštas.
„Taip procesas baigtas, jis buvo išlaisvintas ir mes daugiau neturime jokių žinių apie jį. Paskutinė žinia, kurią turiu apie jį, yra liepos mėnesio – kai buvo teismo posėdis. Dėl to aš susirūpinęs, nes nesulaukiu jokių žinių iš jo“, – LNK sakė V.Kotlerovo advokatas R.Musella.
Šią informaciją patvirtino ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Audronius Ažubalis.
„Jam buvo skirtas namų areštas, tai yra būti Italijoje, matyt, atitinkamoje gyvenamoje vietoje, ir neišvykti. Tačiau, mano žiniomis, jis to nepaisė“, – LNK sakė A.Ažubalis. Jis neatmetė, kad tai gali būti Italijos palankumo Rusijai išraiška. „Aš manau, bet kokiu atveju yra ir politiniai skaičiavimai. Nėra ką slėpti – tiek Austrija, tiek Italija turi ypatingą arba savą požiūrį į Rusiją“, – teigė A. Ažubalis. Austrų pareigūnai yra paleidę Michailą Golovatovą, kuris taip pat yra įtariamasis Sausio 13-osios byloje.
Anot užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, informacija apie V.Kotlerovo pradingimą yra tikrinama.
Buvęs sovietų karininkas iš Sankt Peterburgo V.Kotlerovas Milano Malpensos oro uoste buvo sulaikytas gegužės 13 dieną. Jis vyko į Italiją švęsti 50 metų jubiliejaus.
Anot Lietuvos prokurorų, buvęs 76-osios Pskovo oro divizijos desantininkas įtariamas penkiomis nusikalstamomis veikomis, jo vaidmuo susijęs su veiksmais prie Spaudos rūmų ir Televizijos bokšto Vilniuje.
Lietuvoje šiuo metu teismo laukia dar vienas sulaikytasis šios bylos įtariamasis, Rusijos pilietis Jurijus Melis. Jis buvo sulaikytas kovo 12 dieną.
2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį Austrijos sostinės Vienos oro uoste buvo sulaikytas ir dar vienas įtariamasis - KGB karininkas Michailas Golovatovas, bet nepraėjus nė parai jis buvo paleistas. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, kuri tikino, kad jai trūko duomenų.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.
