Naujų sankcijų tikslas – Rusijai padidinti paramos teroristams Rytų Ukrainoje kainą viliantis, kad jos privers Kremlių pakeisti savo politiką, teigia šaltinis ES.
ES diplomatai pirmadienį pasiekė preliminarų susitarimą dėl grupės žmonių iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos ir kelių Rusijos įmonių, kuriems bus įvestos sankcijos, taip pat dėl naujų priemonių, skirtų apriboti prekybą ir investicijas Kryme, kurį anksčiau šiais metais aneksavo Rusija.
Sankcijos apims kapitalo rinkas, gynybos sektorių ir jautriąsias technologijas, įskaitant naftos, bet išskyrus dujų sektorių, nuo kurio Europa yra labai priklausoma
Antradienį valstybių narių atstovai pratęsė diskusijas, siekdami susitarimo dėl didesnio masto ekonominių sankcijų Rusijai. Galiausiai visoms 28-ioms ES valstybėms pavyko susitarti, tad šios sankcijos apims kapitalo rinkas, gynybos sektorių ir jautriąsias technologijas, įskaitant naftos, bet išskyrus dujų sektorių, nuo kurio Europa yra labai priklausoma.
Kol kas detalių apie naująsias sankcijas dar nežinoma labai daug – tikimasi, kad trečiadienį ES atstovai padarys oficialų pareiškimą. Jo metu turėtų ir būti paviešintas Vladimiro Putinos aplinkos žmonių, kurių sąskaitos bus įšaldytos ir jiems paskelbtas draudimas atvykti į ES, sąrašas.
19.21 val. Lietuva nusivylusi
Lietuva antradienį išsakė nusivylimą, kad naujos Europos Sąjungos (ES) sankcijos neužkerta kelio Prancūzijai parduoti karo laivus Rusijai, tačiau kitas ribojančias priemones pavadino žingsniu į priekį, siekiant priversti Maskvą pakeisti politiką Ukrainos atžvilgiu.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės vertinimu, sankcijos yra reikalingos, tačiau gerokai pavėluotos ir nepakankamos.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės vertinimu, sankcijos yra reikalingos, tačiau gerokai pavėluotos ir nepakankamos
„Naujas ES sankcijas vertinu kaip žingsnį į priekį. Sankcijos yra reikalingos, tačiau gerokai pavėluotos ir nepakankamos. Jos neužkerta kelio parduoti „Mistralį“ Rusijai“, – sakė prezidentė.
Šalies vadovės komentarą BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba, diplomatams Briuselyje paskelbus, kad ginklų embargas Rusijai bus taikomas tik būsimiems sandoriams. Toks sprendimas reiškia, kad Prancūzija gali tęsti dviejų Prancūzijos karo laivų „ Mistral“ pardavimą Rusijai už daugiau nei milijardą eurų.
Konsultacijose dalyvavęs Lietuvos nuolatinis atstovas ES, ambasadorius Raimundas Karoblis pripažino, kad Lietuva norėjo griežtesnio sprendimo.
„Dėl ginklų embargo yra priimta tik naujiems sandoriams, kurie bus sudaryti nuo šio sprendimo įsigaliojimo. Aišku, tai yra mažiau negu Lietuva norėjo, bet tai yra pirmasis sprendimas, o dėl kitų dalykų, matyt, ir toliau vyks politinės kovos, politiniai procesai“, – sakė R.Karoblis.
Pasak diplomato, ES šalių ambasadoriai taip pat sutarė išplėsti pareigūnų ir įmonių „juodąjį sąrašą“, uždrausti investuoti į svarbius Krymo ekonominius sektorius, sustabdyti prekybą kelių Rusijos bankų akcijomis ir apriboti tam tikrų technologijų pardavimą. R.Karoblio teigimu, sankcijos bus taikomos ir Rusijos nacionaliniam komerciniam bankui.
ES ekonomines sankcijas Rusijai įvedė pirmą kartą. Valstybes nares imtis griežtesnių priemonių paskatino Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofa Rytų Ukrainoje. Vakarai teigia, kad lėktuvą numušė prorusiški separatistai, ginkluotę gavę iš Rusijos.
20.10 val. JAV naujas sankcijas Rusijai gali paskelbti dar šiandien
Jungtinės Amerikos Valstijos planuoja papildomas sankcijas Rusijai, reaguodamos į krizę Ukrainoje, ir gali jas paskelbti vėliau šią dieną, pareiškė antradienį Baltieji rūmai.
„Mes aiškiai nurodėme, kad papildomos sankcijos ir papildoma kaina gali būti taikyta Rusijai“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas.
„Mes tikimės, kad naujų žinių apie tai turėsime greitai – dar šiandien“, – pridūrė jis.
Jungtinės Amerikos Valstijos vėl rengia naujas sankcijas Rusijai dėl to, kad ši kursto krizę Ukrainoje, pareiškė antradienį JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry.
Tačiau J.Kerry pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „vis dar turi galimybę žengti į priekį dėl savo gebėjimo turėti įtakos separatistams“.
J.Kerry pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „vis dar turi galimybę žengti į priekį dėl savo gebėjimo turėti įtakos separatistams“
Kalbėdamas po susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu Valstybės departamente, J.Kerry atskleidė, kad jis vėl išreiškęs JAV susirūpinimą dėl krizę rytų Ukrainoje skatinančio Rusijos vaidmens, kai antradienį kalbėjosi telefonu su savo kolega Rusijos Sergejumi Lavrovu.
Pasak J.Kerry, jiedu „sutiko, kad esama galimybės pamėginti pateikti labai specifinių pasiūlymų svarstymui ir mėginti eiti į priekį“.
„Tačiau rusai ir jų vadinamieji savanoriai tebegabena ginklus ir lėšas, taip pat ir personalą per sieną. Mes tai matome. Esama aiškių įrodymų“, – pabrėžė JAV valstybės sekretorius.
Savaitgalį JAV pareigūnai paskelbė, anot jų, vaizdus, kaip Rusijos artilerija šaudo iš savo šalies į Ukrainos kariškių pozicijas.
„Prezidentas (Vladimiras) Putinas gali daug ką pakeisti, jeigu taip pasirinktų, o mes su mūsų partneriais Europoje imsimės papildomų priemonių ir skelbsime platesnes sankcijas svarbiausiems Rusijos ekonomikos sektoriams, jeigu to prireiktų“, – sakė J.Kerry.
„Mes tikimės, kad to neprireiks. Tačiau, jeigu Rusija toliau eis tuo pačiu keliu, Rusija nepaliks tarptautinei bendruomenei kito pasirinkimo“, – pridūrė jis.
JAV valstybės vėl prakalbo apie tai, su kokiomis kliūtimis susiduria tarptautiniai tyrėjai, mėginantys patekti į vietą, kur prieš 10 dienų nukrito numuštas Malaizijos lėktuvas ir žuvo visi 298 jame buvę žmonės.
„Negalėdami ten patekti, jie negali rinkti nuolaužų, negali rinkti kitų įkalčių vietoje, kad būtų atliktas tinkamas tyrimas“, – sakė J.Kerry.
„Jie vis dar negali net užtikrinti, kad visi aukų palaikai būtų išgabenti, juk tai nepakeliama našta bet kuriam artimajam ir nepriimtina elgesio norma, – tęsė J.Kerry. – (Sudužimo) vieta turi būti apsupta, įkalčiai išsaugoti, Rusija turi panaudoti savo svarią įtaką separatistams, kad padėtų užtikrinti esminį požiūrį į įprastą padorumą“.
