„Rusijos pareigūnų pareiškimai, kad Rusija pripažins vadinamuosius „rinkimus“, rodo, kad Maskva neatsisakė savo pastangų destabilizuoti Ukrainą“, – sakoma J.Stoltenbergo pareiškime.
„NATO šalys, sudarydamos dalį plačios tarptautinės bendruomenės, aiškiai nurodė nepripažinsiančios vadinamųjų „separatinių rinkimų“, – sakė J.Stoltenbergas, buvęs Norvegijos ministras pirmininkas, perėmęs NATO vairą šį mėnesį. Pasak jo, ateinantį sekmadienį „rinkimai“ Donecko ir Luhansko srityse pakerta pastangas rasti taikų konflikto sprendimą. Per kovas, prasidėjusias šių metų balandį, žuvo daugiau kaip 3700 žmonių.
„Rinkimai“ veikia visiškai priešingai Minsko taikos sutarčiai, pasirašytai praėjusį mėnesį Minske su maištininkais, kuriuos Rusija palaiko, pažymėjo J.Stoltenbergas.
„Aš raginu Rusiją laikytis Minske priimtų įsipareigojimų, kurie padėtų nutiesti kelią taikiam sprendimui“, – sakė jis.
Dėl karo Ukrainoje NATO santykiai su Rusija yra pasiekę žemiausią lygį nuo Šaltojo karo laikų; Aljanso rytinės narės itin nervingai stebi Maskvos manevrus.
Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai, savo ruožtu, penktadienio rytą paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nepripažinti „rinkimų“.
Tokį pranešimą Ukrainos prezidentūra išplatino po keturšalio pokalbio telefonu tarp V.Putino, Ukrainos prezidento Petro Porošenkos, Prancūzijos prezidento Francois Hollande ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel.
Pasak Kremliaus, šie keturi veikėjai sutarė, kad paliaubų sutarties reikia laikytis; Maskva dar pridūrė, kad būtinas „dialogas“ tarp Kijevo ir separatistų.
