Grįžta deficito laikai
Ypač tokios nuotaikos ryškios Rusijos gatvėse.
„Maskvos Kinų miesto rajone yra tipas, kuris parduos viską, ko panorėsi: ir parmezano, ir ispaniško kumpio.
Tačiau iš pradžių jam reikia paskambinti. Pirkiniai jums kainuos du kartus brangiau nei prieš du mėnesius, bet tai bus geros prekės. Rusai, kurie gali sau leisti neįtikėtinai brangiai pirkti prancūzišką sūrį, norvegišką lašišą ar net šviežią jogurtą ir grietinę iš „priešiškos“ Ukrainos, iš lūpų į lūpas perduoda šimtus „slaptų“ telefonų, – rašo „La Repubblica“. – Bet jeigu esate vidurinės mokyklos mokytoja, kaip Olga Dmitrijevna, lieka tik atsidusti.“
Jei galvosi tik apie naftą, liksi be obuolių, pieno ir kiaušinių, net bulvių dabar jau reikia paieškoti.
„Serbiški obuoliai? Niekada anksčiau jų nemačiau. Ir kainuoja tris kartus brangiau, – Italijos dienraščiui sako mokytoja. – Rusiški obuoliai buvo neblogi, bet jie dingo. Jų pernelyg mažai, kad patenkintų paklausą. Jei galvosi tik apie naftą, liksi be obuolių, pieno ir kiaušinių, net bulvių dabar jau reikia paieškoti.“
Žmonėms skirtą Gerovės fondą V.Putinas skiria oligarchams
„La Repubblica“ rašo, kad JAV ir ES sankcijų pasekmes jaučia ne tik paprasti žmonės, bet ir stambusis verslas.
Valdžiai artimi oligarchai pradeda jaudintis ir kovoti vienas su kitu, kad išsigelbėtų. Jiems nėra laiko galvoti apie paprastus žmones. Anksčiau rusai žinojo, kad apie viską pagalvojanti jų vyriausybė sukūrė Gerovės fondą, į kurį plaukė procentai iš beprotiškai didelių pajamų už naftą. Šis fondas paprastiems žmonėms buvo garantija, kad krizės atveju jie sulauks pagalbos.
Fondas egzistuoja ir dabar, jame sukaupta iki 80 mlrd. eurų, bet V.Putinas šiuos pinigus pradėjo leisti taip, kaip niekas negalėjo prognozuoti: jis šiuos pinigus atiduoda stambioms kompanijoms, kurios dėl sankcijų turi finansinių problemų.
Viena tokių kompanijų – Rusijos naftos gigantė „Rosneft”, kuriai vadovauja senas V.Putino bendražygis Igoris Sečinas. Ji iš valstybės paprašė milžiniškos sumos ir ją gaus. Jau anksčiau iš šio fondo buvo remiami privatūs bankai, karinės paskirties įmonės ir metalurgijos kompleksai, kurių veiklą suvaržė JAV ir ES sankcijos.
Išgyventi kasdien vis sunkiau
Kova dėl Gerovės fondo pinigų paskirstymo dar tik prasidėjo, bet ji neturi nieko bendro su mokytoja O.Dmitrijevna, kuri vos sulaiko ašaras prie lentynos su vaisiais: „Kainos kyla kiekvieną dieną, tai taip nervina!“ Moteris gauna kiek daugiau nei 250 eurų per mėnesį atlyginimą – tai vidutinis rusų uždarbis.
Kainos auga kiekvieną dieną, tai taip nervina! Rusijos žiniasklaidos duomenimis, kainos per kelis mėnesius jau išaugo 30 proc.
Dar prieš keletą mėnesių už šiuos pinigus buvo galima pragyventi, bet dabar kainos, Rusijos žiniasklaidos duomenimis, jau išaugo 30 proc. Benzinas brangsta, o rublio vertė vis dar gąsdinančiai krenta.
Tūkstančiai rusų jau atsiėmė iš bankų savo santaupas rubliais, kad nusipirktų eurų arba dolerių.
Ekspertai prognozuoja, kad labai greitai gali vėl sugrįžti užsienio valiutos juodoji rinka, kaip buvo sovietiniais laikais ar pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino valdymo pradžioje.
V.Putinas buvo sėkmingai įvykdęs beveik neįmanomą misiją – sugrąžinęs pasitikėjimą rubliu, bet dabar padėtis artima krachui, teigia „La Repubblica“.
Finansinės bėdos rusus privertė atsipeikėti
Aštrėjant finansų krizei greitai slūgsta ir neregėto patriotizmo bei nacionalizmo banga.
Rusai entuziastingai sveikino Maskvos įvykdytą Krymo okupaciją ir aneksiją bei visokeriopą Kremliaus paramą karui su Ukraina.
Dar rugpjūtį daugiau nei 80 proc. rusų palaikė Ukrainos separatistus, tarp kurių daugiausiai kovėsi Rusijos armijos kariškiai, bet dabar tokių tik 40 proc., tvirtina „La Repubblica“.
„Karas Ukrainoje? Atleiskite, bet aš turiu daug kitų problemų“, – sako galo su galu negalinti sudurti mokytoja O.Dmitrijevna.
