Dar ne visi vairuotojai žino, kad saugus greitis nebūtinai yra maksimalus leidžiamas greitis. Jei gatvės atkarpoje galima važiuoti maksimaliu, 50 km/h ar 70 km/h greičiu, tai saugus greitis gali būti ir kur kas mažesnis.
Vairuotojas turėtų įvertinti eismo sąlygas, matomumą, kelio dangos būklę, savo vairavimo sugebėjimus ir automobilio techninę būklę, numatyti galimai atsirasiančias kliūtis. Susumavus šiuos veiksnius saugus greitis toje pačioje atkarpoje gali būti 40 km/h ar vos 30 km/h.
Prasidėjus mokslo metams vairuotojai itin budrūs turėtų būti ties pėsčiųjų perėjomis. Automobilių vairuotojai privalo šiose vietose sumažinti greitį ir būti pasiruošę sustoti, jei staiga pėsčiųjų perėjoje pasirodytų žmogus.
Kartais prie pėsčiųjų perėjų, net ir neleistinose vietose būna paliktų automobilių, o už jų stovinčių mažamečių vaikų tiesiog nesimato. Jei vairuotojas ir mažina greitį prieš perėją, nebūtinai reiškia, kad jis vaiką mato.
Galvodamas, kad vairuotojas jį mato, vaikas žengia į perėją ir taip tampa staiga atsiradusia kliūtimi. Toliau seka vėlyvas stabdymas ir iki nelaimės lieka kelios sekundės dalys.
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas Virginijus Mačėnas vairuotojus ragina neviršyti greičio mieste ir pasirinkti saugų greitį prie pėsčiųjų perėjų. Idealiausia, jei prie perėjos sustojęs vairuotojas ir laukiantis pėsčiasis užmegztų akių kontaktą. Taip tampa aišku, kad vairuotojas mato pėsčiąjį, o pėsčiasis įsitikina, kad vairuotojas jį pastebėjo.
Virginijus Mačėnas primena, kad itin pavojinga maksimaliu leistinu greičiu važiuoti prie mokyklų, kur vaikšto pradinukai. Vaikai dažniausiai apie saugumą galvoja mažai. Jiems rūpi nuskambėjęs skambutis, kviečiantis į pamoką vėluojantį mokinį, ar žaidimai su draugais, todėl už vaikus apie saugumą turėtų papildomai pagalvoti ir automobilių vairuotojai.
Vairuotojas privalo numatyti, kad tai vaikas ir jis kartais gali būti neprognozuojamas
„Aš visada išskiriu du dalykus – moralinį ir juridinį. Jei vaikas perėjoje žuvo, nebe taip svarbu juridinis dalykas, kas kaltas, kas nekaltas. Vaiko jau nebeprikelsi. Vaiką partrenkęs vairuotojas moralines pasekmes jaus visą gyvenimą. Vairuotojas privalo numatyti, kad tai vaikas ir jis kartais gali būti neprognozuojamas.
Taigi, partrenktas vaikas perėjoje vairuotojui yra didžiulė psichologinė trauma ir nesvarbu, kaltas pėsčiasis ar vairuotojas. Žinoma, būna taip, kad vaikas išlekia iš už kokio kampo ir jo fiziškai pamatyti nebūna įmanoma, bet jei važiuojate ir matote vaiką prie perėjos, pagalvokite ir už jį. Visada važiuokite saugiu greičiu, kad esant galimybei sugebėtumėte sustoti“, – pasakoja V.Mačėnas.