Egzotika ir apsisprendimas
„Nežiūriu į tai, kaip pramogų iškeitimą į darbą. Vasara ūkyje man yra savotiška egzotika, todėl nekantriai laukiau mokslo metų pabaigos ir darbo ūkyje pradžios, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos ketvirtakursė Indrė Rudokaitė. – Be to, kiek galima atostogauti? Jau laikas žiūrėti pirmyn į ateitį ir veikti“.
Aktyvi studentė, įsijungusi į Žemės ūkio praktikų akademijos vykdomą projektą, šią vasarą panoro atlikti savanorišką praktiką Pagėgių rajone, ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“, o nuo kitų metų žada įsitraukti ir į mokslinę veiklą.
„Noriu išbandyti save visiškai naujoje aplinkoje ir tai padaryti sėkmingai. Tikiuosi, kad ši vasara pagaliau padės man apsispręsti, kuria linkme norėčiau pasukti“, – pasirinkimą padirbėti 860 galvijų turinčiame pieno ūkyje paaiškino Indrė.
Išbandymai tvartuose
Indrės diena kaime prasideda jai įprastu laiku, keltis nereikia anksti, nes gyvena vos kelios minutės kelio nuo fermos.
Tik atvykusi Indrė sekiojo paskui fermos vedėją ir aiškinosi, kaip dirba šis pieno ūkis. Po keleto savaičių vedėja išėjo atostogų, o savo darbą patikėjo praktikantei.
„Atvykusi į ūkį apeinu teritoriją, pasižiūriu, ar niekas nesiveršiavo, ar visiems užtenka pašarų, ar nėra sergančių karvių, viduriuojančių veršelių ir panašiai, bei viską užregistruoju darbo knygoje, – apie savo darbo dieną fermoje pasakoja kaunietė. – Vėliau grįžtu į kabinetą ir duomenis suvedu į kompiuterinę programą.
Kiekvieną rytą išsirašau žalio pieno važtaraštį, paimu pieno mėginius, sulaukiu pienovežio, jį išeidžiu bei išsiplaunu pienui laikyti skirtus šaldytuvus.
Išleidus pienovežį, galima eiti į tvartą ir užsiimti gyvuliais. Darbingiausios dienos yra antradienis, trečiadienis ir ketvirtadienis. Antradieniais pagal protokolą darome gimdos masažus karvėms rujai skatinti (nuo 52 iki 62 laktacijos dienos). Kas antrą trečiadienį, taip pat pagal protokolą, vykdome hormonų terapiją karvėms virš 77 laktacijos dienos. O ketvirtadienis – šviežiapienių karvių gimdų patikra.
Veršiavimąsi ne visada tenka „pagauti“, karvės dažniausiai apsiveršiuoja naktį. Jei išeina taip, kad veršiuojasi dieną, tai einu stebėti, ar jai reikia padėti.
Vėliau veršeliams segu įsagus. Taip pat reguliariai gyvuliai pervaromi iš grupės į grupę, vežami į skerdyklą mėsai, juos reikia surasti, sužymėti ir sužiūrėti visą procesą“.
Kas dieną – po naujieną
Ko naujo išmoko studentė? „Visų pirma, gavau ir vis dar gaunu daug administracinio darbo praktikos. Pamačiau, kaip atliekamas nuraginimas, kaip vyksta veršiavimasis ir procesas po jo.
Antra, pati tikrinau šviežiapienių gimdas ir veršiavimosi metu gavau apčiuopti dar negimusį veršelį, tikrinau veršingumą, susipažinau su fermoje naudojamais vaistais mastitui, endometritui gydyti, karvių traukinimui naudojamais preparatais ir panašiai.
Teko gydyti pado pūlingą karvės žaizdą karvei, o tai šiek tiek skiriasi nuo šuniuko ar kačiuko, turint omeny, kad karvės steriliai neišlaikysi. Pamačiau, kaip vyksta melžimo procesas. Karvių nagų tvarkyti dar neteko, nes kol kas jos visos tvarkingos. Taip pat dabar žinau, kaip vyksta sėklinimo procesas nuo rujojančios karvės atrinkimo iki paties susėklinimo ir duomenų vedimo į programą. Esu tikra, kad dar ne viską paminėjau…“
Ketvirtakursė pripažino, jog praktikos metu reikėjo mokytis iš naujo ar bent jau prisiminti įgytas žinias. Labai pajutusi praktikos stygių, nes į veterinarijos gydytojo klausimą: „Ar moki?“ dažniausiai teko atsakyti: „Ne.“
Žandikaulis atvipo"Atvažiavau, ir žandikaulis atvipo, – paklausta apie gyvenimo sąlygas, pasakojo praktikantė. – Mano gyvenimo sąlygos yra tiesiog puikios. Esu apgyvendinta dviejų kambarių name su erdviu vonios kambariu ir virtuve su valgomuoju".
Kaunietė buvo prisiklausiusi, kaip studentai miega pačiose fermose ar trobose be vandens, maniusi, jog ir jai taip teks.
O ką dar, be darbo, galima veikti kaime? "Čia yra gandrų kolonija, kur galima stebėti daugybę gandralizdžių, Martyno Jankaus sodyba-muziejus, Nemunas, prie kurio galima eiti degintis ir maudytis, begalinio dydžio ir grožio pievos, kuriose gali sutikti įvairiausios faunos – nuo gervės iki stirnos, – apie savo vasaros pramogas pasakoja studentė. – Jeigu nesinori minti dviračiu aplink kaimą, yra puikus susisiekimas autobusais, kuriais nuvažiuoju iki Šilutės, Pagėgių pasivaikščioti ir apsipirkti. Na, o jeigu visai tinginystė užpuola, tai kompiuteryje žiūriu filmus".
Norėjo gydyti žmones, pasirinko – žmoniją
"Niekada kaimo nebijojau, taigi ir šitas darbas tikrai neišgąsdino, gaunu neįkainojamos patirties - tiek gyvenimiškos, tiek specialybės prasme. Dabartinis darbas man labai patinka, tikrai įsivaizduoju save, dirbančią jį ateityje.
Mergina neslepia maniusi, jog gydys naminius gyvūnus, net papildomas praktikas būtent smulkiųjų gyvūnų klinikose atlikusi. Tačiau, pasak jos, su laiku mąstymas keičiasi, tad nusprendusi išbandyti visas siūlomas galimybes.
"Veterinariją studijuoti nusprendžiau ne iš karto. Buvau sau pasakiusi, kad būsiu žmonių gydytoja, tačiau vėlgi – augant ir tobulėjant norai keičiasi, – atvirauja būsimoji veterinarė. - Sakoma: gydytojai gydo žmones, o veterinarai – žmoniją. Aš pasirinkau žmoniją.
Šią vasarą šešiolika tokių studentų, kaip Indrė, pasklidę po Lietuvos ūkius. Visi jie Žemės ūkio praktikų akademijos socialinio projekto dalyviai. Šiuo projektu siekiama suvesti žemės ūkio bendroves, ūkius ir studentus, besimokančius žemės ūkio, veterinarijos, gyvulininkystės srityse, bei norinčius atlikti praktiką ar įsidarbinti projekte dalyvaujančiose bendrovėse.
