Genetikų lobis
Kambarinės musės šiltuoju sezonu tik ir taikosi įskristi pro atvirus langus, orlaides. Nepageidaujamas viešnias vejame lauk. Šie vabzdžiai minta pūvančiomis organinėmis medžiagomis: šiukšlėmis, maisto atliekomis, ekskrementais ir gaišena. Ant jų paviršiaus, ypač kojų, aptinkama apie 100 įvairių potencialiai pavojingų ligų sukėlėjų, kurie gali būti perduoti žmonėms. Muses atvilioja mūsų namuose laikomas maistas – ant jo nutūpusios perneša bakterijas ir kirmėlių kiaušinėlius, savo išmatomis užteršia langų stiklus ir šviestuvų gaubtus.
Yra daugybė svarių priežasčių, kodėl gyvenamoje aplinkoje šių vabzdžių reikėtų vengti. Nustebsite sužinoję, kad musės padeda mokslininkams rinkti informaciją apie žmonių ligas.
JAV Kornelio universiteto genetikai tyrinėja musių DNR, kuris turi sąsajų su žmonių genomu. Štai muselė drozofila, kuri pastebima ant pūvančių, sugedusių vaisių ir daržovių, turi net 60 proc. žmogaus genų. Laboratorijose genetikai gali modeliuoti ir tirti, kaip organizmas reaguoja į ligas, medikamentus.
Analizuodami kambarinės musės genus, biologai kuria naujus vabzdžių kontrolės metodus, aiškinasi, kaip gyviai įgauna atsparumą naudojamiems chemikalams. Jiems labai smalsu, kodėl musės, nešiodamosi tokį mikrobų kiekį, neužsikrečia pačios.
Vaistas nuo skausmo
Vorų fobija patenka tarp dešimt labiausiai paplitusių žmonių baimių. Daugeliui pamačius kampe tūnantį ilgakojį gyvį, pašiurpsta oda, tačiau yra begalė šių padarų mylėtojų, laikančių juos kaip augintinius. Pasaulyje priskaičiuojama apie 40 tūkst. vorų rūšių, jų randama visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.
Nors ne visi vorai kanda ir turi nuodingas liaukas, apie tuzinas rūšių kelia realų pavojų žmonių sveikatai, pvz., juodoji našlė, rudasis atsiskyrėlis, Hobo voras. Gyvių įkandimas gali sukelti karščiavimą, niežulį ar bėrimą, pykinimą, vėmimą, hipertenziją, dusulį. Labai retai susitikimas su voru būna mirtinas.
Nors šie padarai pavojingi, yra labai naudingi pasitelkus farmaciją. Australijos Kvinslendo universiteto mokslininkai atrado, kad kai kurie junginiai, išskirti iš vorų nuodų, gali būti naudojami gydant lėtinį skausmą. Australai ištyrė 205 rūšis ir atrado vieną, kurios atstovų nuodai slopina skausmo receptorius.
Novatoriškas vaistas tiesiai iš gamtos padėtų milijonams žmonių visame pasaulyje. Medicinoje naudojami ne tik vorų nuodai. Po ilgų tyrimų paaiškėjo, kad tinklo gijas galima laikyti žmonių nervų prototipais. Remiantis jų struktūra, siekiama sukurti dirbtinius nervus, kuriuos būtų galima implantuoti į pacientų kūnus.
Natūralus antibiotikas
Palyginti su vorais, bites mylime labiau ir nevaikome jų su laikraščiu kaip musių. Jei bitutė nutūpė ant stalo, stengiamės nesužaloti, švelniai perkeliame į saugią vietą. Juk šie darbštūs vabzdžiai gamina medų, bičių pikį, duonelę ir kitus vertingus produktus. Pasak JAV Vašingtono universiteto medicinos mokyklos tyrėjų, bitės gali dar daugiau.
Jų nuoduose aptinkama melitino – medžiagos, kuri, kaip spėjama, galėtų sunaikinti žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV). Mokslininkai teigia, kad šis baltymas gali suardyti dvigubą viruso membraną. Atradimas padėtų kuriant apsaugos priemones, pavyzdžiui, gelius, saugančius nuo užsikrėtimo lytiniu būdu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Alternatyvioji medicina: kuo mums gali padėti gyvūnai – šunys, katės, žuvytės ir kiti?
Švedijos Lundo universiteto biologai nustatė, kad bičių produktai veikia ne tik virusus, bet ir bakterijas. Bičių medaus skilveliuose aptinkama pieno rūgšties bakterijų, kurios veikia lyg antibiotikai. Jos kovoja su ligų sukėlėjais, kurie atsparūs daugeliui medikamentų, išgydo net auksinį stafilokoką. Jei turimi antibiotikai jau nesugeba įveikti infekcijų, naujos kartos vaistai iš bičių produktų galėtų tapti gyvybiškai reikalinga alternatyva.
Balzamas širdžiai
Vien JAV priskaičiuojama apie 90 įspūdingų skorpionų rūšių. Gyviai slepiasi uolose, po akmenimis, smėlyje, todėl tampa nemaža keliautojų problema. Visi skorpionai yra nuodingi, tačiau mirtiną pavojų žmogui kelia tik 25–30 rūšių atstovų įgėlimas. Jei supykęs skorpionas paženklino odą geluonimi, nuodai gali sukelti šiuos negalavimus: gali pasunkėti kvėpavimas, atsirasti raumenų spazmai, pakilti kraujospūdis, padidėti ar sumažėti, tapti nereguliarus širdies ritmas.
Nepaisant to, kad toksinės skorpionų išskiriamos medžiagos sukelia grėsmingus simptomus, jos naudojamos širdies ligoms gydyti. Tyrėjai iš Viskonsino-Madisono universiteto patvirtino, kad junginiai, išskirti iš Afrikos imperatoriškojo skorpiono nuodų, veiksmingai kovoja su širdies nepakankamumu. Specifinės medžiagos veikia tik širdies raumens ląsteles, skatina jų susitraukimą lyg elektroniniai stimuliatoriai.
Kiti biologai rašo, kad atrado skorpioną, kurio nuodai padeda aritmijos atveju, nes užtikrina sklandų nervinių impulsų sklidimą. Jungtinės Karalystės Lidso tyrėjai išskyrė junginį – margatoksiną, kuris ateityje padėtų išvengti komplikacijų po širdies vainikinių kraujagyslių šuntavimo operacijos. Šie pavyzdžiai įrodo, kad natūraliai gamtoje esančios medžiagos gali būti pavojingos, tačiau naudojamos tiksliai ir mažais kiekiais – gydo, o ne žaloja.
Panacėja nuo vėžio
Iš visų šiame straipsnyje aprašytų būtybių varlės tikriausiai kelia mažiausiai neigiamų emocijų. Tai – gana įdomios reptilijos. Jos geba nušokti 20 kartų ilgesnį atstumą už savo kūną, o kai kurių rūšių atstovės tobulai slepiasi gamtoje, nes spalviškai panašios į žolę, akmenis. Tik nedaugelis varlių yra nuodingos ir gali pakenkti žmonėms.
Jei mokslininkams pavyktų panaudoti iš varlių išskirtas medžiagas, piktybinio darinio kraujagyslės sunyktų kartu su visu naviku.
Itin pavojingos rūšys (dažniausiai labai margos) išskiria toksinus per odą. Amerikos indėnai sutepdavo varlių gleivėmis strėles ir jos tapdavo mirtį nešančiais ginklais. Mažai kas žino, kad kurkiantys gyviai gali išgelbėti žmoniją nuo vėžio. Airijos Belfasto Karalienės universiteto specialistai nustatė, kad tam tikros rūšies varlių ir rupūžių organizmas gali reguliuoti naujų kraujagyslių susidarymą. Kaip tai susiję su navikais? Medikai aiškina, kad augliams augti ir plisti būtinas geras aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis. Štai kodėl navikai dažnai būna apraizgyti tankiu kraujagyslių tinklu.
Jei mokslininkams pavyktų panaudoti iš varlių išskirtas medžiagas, piktybinio darinio kraujagyslės sunyktų kartu su visu naviku. Ir, priešingai, specialius baltymus, kurie skatina kraujo indų regeneraciją ir audinių atsinaujinimą, galima pritaikyti gydant insulto pasekmes.
Sergantiems diabetu
Australijoje gyvenantys Komodo varanai yra didžiausi pasaulyje driežai. Juos garsina ne tik į drakonus panaši išvaizda, bet ir mirtinai pavojingi nuodai, kuriais gyviai nužudo savo auką. JAV Šiaurės Karolinos universiteto biologai paskelbė, kad vienas iš žinomų nuodingų driežų – šiurpusis nuodadantis – gali tapti ligonių išsigelbėjimu. Gyvūno seilėse rasta junginių, kurie padėtų diabetu sergantiems žmonėms kontroliuoti kūno svorį.
Gyvūno seilėse rasta junginių, kurie padėtų diabetu sergantiems žmonėms kontroliuoti kūno svorį.
Iš roplių išskirtos medžiagos veikia kasą ir skatina insulino išskyrimą. Laboratorijose pagamintas sintetinis analogas jau išbandytas su pacientais. Apie 46 proc. naujus vaistus išbandžiusių žmonių pavyko suvaldyti cukraus kiekį kraujyje. „Šiurpieji nuodadančiai ėda tik 3–4 kartus per metus, todėl jų organizmas išskiria fermentus, dėl kurių grobis virškinamas ilgai ir kūnas gliukoze aprūpinamas palaipsniui“, – atskleidė tyrėjai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Potrauminės demencijos pakirstą tėtį penktus metus slauganti Gintarė: „Skaudžiausia, kad jį praradau kaip asmenybę“
Minėtas driežas – ne vienintelis roplys, galintis pasitarnauti medicinos labui. Aptikta gyvačių, kurių nuodai mažina kraujospūdį, kovoja su vėžinėmis ląstelėmis. Liaudies medicinoje nuo senų senovės naudojamos gyvačių ištraukos, nuovirai ir tepalai. Jie padėdavo sergantiems reumatu, kenčiantiems sąnarių, raumenų skausmą.
Teigiama, kad nuodai gelbėja nuo infarkto, venų trombozės, valo kraujagysles. Neseniai pasirodė pranešimų apie vaistus su gyvačių toksinais, kurie naudojami Parkinsono, Alzheimerio ligų atvejais. Taigi XVII a. britų filosofės Mary Astell pasakyti žodžiai, kad „kiekvienas gyvis žemėje turi paskirtį ir yra naudingas“, tebėra aktualūs.
