– Esate pačio pirmojo „Kaunas Jazz“ festivalio (1991 m.) dalyvis. Galbūt atmenate, galite papasakoti, kokį įspūdį Jums paliko Lietuva? Kokia buvo to meto atmosfera?
– Taip, tai buvo išties labai įdomi patirtis, kurią puikiai atmenu iki šiol. Kai koncertavome Klaipėdoje, pro viešbučio langus mačiau aikštę, kurios centre buvo Lenino statula, aptverta raudonu kaspinu, o šalia jos – 2 rusų tankai.
lietuviška auditorija mus priėmė ir sutiko labai šiltai
Bet tai dar ne viskas! Vienas žurnalistas iš Japonijos ėmė iš manęs interviu, ir mes stovėjome priešais tą Lenino statulą (juokiasi). Buvo labai keista...
O kalbant apie patį pasirodymą, jis buvo tikrai pavykęs. Koncertavau su tuo pačiu savo projektu, savo muzika „Acoustic Adventure“. Svarbiausia tai, kad lietuviška auditorija mus priėmė ir sutiko labai šiltai.
Tai buvo nuostabus jausmas, paskatinęs sugrįžti į Lietuvą vėl ir vėl. Tad buvau čia grįžęs 1992 m., 1995 m., 1999 m. ir paskutinį kartą Lietuvoje buvau 2007 m. Taigi, turiu tikrai nemažai lietuviškos patirties! (juokiasi)
– Ar pasikeitė Jūsų programa per šiuos metus?
– Taip. Manau, kad grupė, su kuria atliksime programą, yra žymiai geresnė nei prieš 25-is metus. Klausimas tik ar komunikacija tarp auditorijos, manęs ir mano grupės bus tokia pati.
Nekantrauju sužinoti! Juk tai toks ilgas laiko tarpas... Ir klausytojų auditorijoje, veikiausiai, bus tik kokie keli žmonės, kurie mane prisimins. Be to, bus tiek daug jaunimo, ir nežinia, kaip jie priims, įvertins mano muziką. Bet tikimės geriausio!
Žinote, laikas keičia žmones, ypač kultūrą. Teko nemažai koncertuoti įvairiose pasaulio šalyse, ir tenka pastebėti, jog kintant laimečiui, žmonės tampa nebe tokie dėmesingi, koncerto metu daugiau šnekasi tarpusavyje, linksminasi, nei klauso atlikėjo pasirodymo. Tačiau tai vyksta daugumoje vakarietiškų šalių ir netgi mano paties namuose. Matyt, tai kultūriniai pokyčiai, naujosios kartos bruožas.
– Esate sukūręs dainą Lietuvai. Prieš kiek metų ją parašėte?
– Parašiau šią dainą prieš 20 metų Lietuvai ir Lietuvos žmonėms. Beje, tada buvome nufilmavę netgi muzikinį klipą Nidoje! Kažkur tą įrašą Jonas Jučas dar turėtų turėti... (juokasi).
Šią dainą atliksime ir šio pasirodymo metu. Kaip tik mokausi lietuviškų frazių, nes dainuosiu lietuviškai. Esame labai laimingi, galėdami tai įgyvendinti.
– Apie ką Jūsų programa „Acoustic Adventure“? Apibūdinkite trimis žodžiais.
– (juokiasi) Akustinė kelionė – tai pirmas dalykas, kuris šauna į galvą! Neįmanoma to nusakyti trimis žodžiais! Dar galiu pasakyti taip: tai džiaugsmas, muzika, ir... Nesakau „džiazas“, nes mūsų programa nėra tas „tikras džiazas“, kurį, veikiausiai, atliks didžioji dauguma šio festivalio kitų dalyvių.
Šios programos muzikinis pagrindas – akustinės gitaros partijos. Joje gausu lotinų Amerikos muzikos, funk, pop, rock, lyrinių, vokalinių momentų ir žinoma džiazo ritmų, svingo, tad vien tik „džiazo“ muzika tai nepavadinsi.
Dar kitaip galėčiau pasakyti. Tai yra high-tech-acoustic-adventure trio. Žinote, esu ir garso inžinierius, turiu didelę įrašų studiją Švedijoje. Scenoje naudojame daug įvairios techninės – programinės įrangos.
Apskritai reikėtų paminėti, jog „Acoustic Adventure“ buvo neseniai performuota tik J.Jučo dėka. Šiuo metu aš turiu naują grupę „Book of Tales“, kurioje groju elektrine gitara, tad muzika kiek skiriasi. Tačiau kai J.Jučo paklausiau, ar jis nori, jog koncertuotume su šia nauja grupe, jis atsakė, jog „Kaunas Jazz“ nori būtent „Acoustic Adventure“! (juokiasi)
– Ką prieš savo pasirodymą norėtumėte perduoti Lietuvos žmonėms?
– Sveiki sugrįžę! Ateikit, pabūkite su mumis, turėkite nuostabų laiką. Visas 90 minučių dedikuosime tik jums!
Manau, kad mums pavyks įtikinti klausytojus, jog išsiskiriame savo skambesiu, nes mes nebijome būti kitokie, nei kiti.
