Spektaklį stato režisierius Gintaras Varnas, dirigentas Juozas Mantas Jauniškis, meno vadovas Viktoras Gerasimovas. Scenografija patikėta Julijai Skuratovai. Orkestre pirmuoju smuiku grieš iš Anglijos atvykusi Agata Daraškaitė. Spektaklyje pasirodys lietuvių publikai jau gerai žinomos solistės Nora Petročenko, Diana Tiškovaitė, Renata Dubinskaitė, Eglė Šidlauskaitė, Rūta Vosyliūtė. Solistėms talkins rinktinis merginų choras „Liepaitės“. Prie lietuvių prisidės talentinga senosios muzikos atlikėja iš Lenkijos Klaudyna Žolnierek grosianti teorba.
Šį kartą Baroko operos teatras pristatys sceninį oratorijos „Juditos triumfas“ pastatymą, sekdamas didžiųjų teatrų tradicija. „Juditos triumfo“ pasirodymas Lietuvos profesionaliosios muzikos scenoje – aktualus ir naujas įvykis, kadangi šis kūrinys Lietuvoje dar niekuomet nebuvo atliktas. Atsižvelgiant į kūrinio originalumą ir nenuginčijamą istorinę vertę, kompozicijos atlikimas – svarbus įvykis mūsų šalies muzikiniame gyvenime, turtingas gilia Bibline tematika, o kartu atliepiantis ir neramias nūdienos pasaulio aktualijas. Kūrinio atlikimas – gero barokinio muzikinio repertuaro išmanymo ženklas, mažai pažįstamos A. Vivaldi kūrybinės pusės pristatymas. Nors mūsų dienomis šis kompozitorius geriau pažįstamas kaip instrumentinių kompozicijų autorius, tačiau savo laikais jis buvo vienas sėkmingiausių sceninės muzikos kūrėjų.
„Juditos triumfas“ – tai alegorinis pasakojimas apie 1716-ųjų metų rugpjūčio venecijiečių pergalę prieš turkus, pastariesiems apsiautus Korfu salą. Kartu kūrinys atspindi ir bendras laikotarpio venecijietiškų oratorijų naratyvines tendencijas – ypač populiarią kovos su užkariautojais iš rytų tematiką. „Juditos triumfo“ premjera netgi sutapo su Korfu gynybos karinių dalinių maršalo Johanno Matthiaso Schulenburgo išlaisvinimo diena – pirmą kartą oratorija atlikta 1716-ųjų lapkritį – tačiau pats karininkas premjeroje nedalyvavo. Muzikinėje „Juditos triumfo“ partijoje nuo pat pradžios iki pabaigos jaučiamas karinis charakteris.
Metaforiniam pasakojimui apie pergalę pasirinktas gerai žinomas Senojo Testamento pasakojimas apie žydų našlę Juditą. Pagrindinis kūrinio personažas, Betuliano našlė Judita reprezentuoja Venecijos respubliką, tuo tarpu jos oponentas Holofernas – turkų otomanų imperiją. Našlė Judita, suviliodama savo priešą, jam atkeršija mirtimi. Šie du personažai kuriami kontrasto principu, tiek jų, tiek antraeilių personažų rolės ypatingai charakteringos. Kūrinio siužete slypi nepaprastas kontraversiškumas: oratorija, parašyta Pieta našlaičių mokyklos merginoms, tačiau pagrindinėje biblijinio siužeto linijoje iškyla nenumaldomas keršto ir kraujo troškimas.
Oratorija „Juditos triumfas“ atskleidžia italų kompozitoriaus melodisto talentą bei instrumentuotės meistrystę. Instrumentuotė žymi siužetinius nuotaikų pokyčius bei įprasmina simbolines prasmes – laiko tėkmę, ištikimybę, paprastumo grožį, aistrą.
Jau 2016-aisiais bus švenčiamos oratorijos sukūrimo ir pirmojo atlikimo 300-osios metinės, kurioms intensyviai ruošiasi ryškiausi Europos muzikos kolektyvai. Todėl „Juditos triumfo“ atlikimas Lietuvoje – reikšminga reakcija į profesionaliojo meno pasauliui svarbią datą.
