Čempionai – Serbija
2013-aisiais Lietuvoje gana netikėtai triumfavo Serbijos jaunimas, o geriausiu turnyro žaidėju buvo pripažintas jų puolėjas ir neabejotinas rinktinės lyderis Aleksandaras Mitrovičius. Tai, kad jis žibėjo šiame čempionate nebuvo jokia staigmena – A.Mitrovičius ne vienerius metus buvo laikomas vienu talentingiausių jaunųjų senojo žemyno futbolininkų.
Sėkme Europos čempionate šis puolėjas neapsiribojo ir iškart po turnyro persikėlė į „Anderlecht“ klubą. Neilgai trukęs, A.Mitrovičius tapo tituluočiausio Belgijos klubo atakų lyderiu, o 2014-15 sezone jis iškovojo rezultatyviausio Belgijos „Pro League“ žaidėjo titulą. Galite neabejoti – šis žaidėjas anksčiau ar vėliau kels sparnus į pajėgesnę komandą. Galbūt net šią vasarą.
Dar vienas Belgijoje žibantis U-19 čempionato nugalėtojas yra Sergejus Milinkovičius-Savičius, kuris, be kita ko, prieš porą savaičių su Serbijos U-20 rinktine triumfavo pasaulio čempionate. Ten S.Milinkovičius-Savičius buvo savo rinktinės lyderis, už savo pastangas gavęs čempionato „bronzinį kamuolį“.
Šiam tvirtai sudėtam saugui vis dar tik 20 metų, tačiau vos atvykęs į „Genk“ klubą, jis greitai tapo vienu svarbiausių komandos žaidėjų. Kaip ir A.Mitrovičius, S.Milinkovičius-Savičius taip pat neturėtų ilgai užsibūti Belgijoje. Jaunasis Serbijos talentas neseniai pareiškė, kad jo svajonė – rungtyniauti Madrido „Real“. Stebint jo tobulėjimo kreivę galime konstatuoti – svajonė nėra neįmanoma.
Vienas iš čempionato atradimų buvo tuomet vos 17-metis vartininkas Predragas Rajkovičius, išrinktas į geriausią turnyro komandą. Pernai jis prasimušė į „Crvena Zvezda“ pagrindinę sudėtį, o šią vasarą, kartu su S.Milinkovičiumi-Savičiumi, tapo pasaulio U-20 čempionu.
Kitų Europos čempionų karjeros kol kas vystosi lėčiau. Saugas Andrija Lukovičius pernai vasarą persikėlė į PSV, tačiau prie šios komandos žygio link „Eredivisie“ titulo prisidėjo epizodiškai. Dar prieš 2013-ųjų čempionatą į Nyderlandus pasuko ir su „Ajax“ kontraktą pasirašė Dejanas Melegas, tačiau į pagrindinę komandą prasimušti jam kol kas nepavyksta – 2014-15 metų sezoną jis kartu su Vytautu Andriuškevičiumi praleido „Cambuur“ klube.
Kartu su P.Rajkovičiumi ir A.Mitrovičiumi į geriausią turnyro komandą buvo išrinkti „Tottenham Hotspur“ gynėjas Milošas Veljkovičius bei saugas Marko Pavlovski. M.Veljkovičius Šiaurės Londono klubui priklauso jau ilgą laiką, tačiau prasimušti į pagrindinę komandą šansų kol kas neturi. M.Pavlovski po čempionato persikėlė į „Porto“, bet jam dažniau laiką leisti tenka „Porto B“ komandoje.
Vicečempionai – Prancūzija
Be abejo, serbai į Lietuvą atsivežė tikrai puikią sudėtį, tačiau jų pergalę finale prieš Prancūziją vis tiek galime vadinti netikėtumu. Bent jau ant popieriaus, prancūzų sudėtis ir tada, ir dabar atrodo pati galingiausia.
Tačiau tuometinio rinktinės lyderio Yassine‘o Benzia karjera kol kas nesiklosto taip, kaip planuota. Nuo pat paauglystės šis puolėjas buvo lyginamas su Karimu Benzema – panašaus sudėjimo, žaidimo stiliaus, o karjerą abu pradėjo „Lyon“ klube. Tačiau Y.Benzia tobulėjimas po čempionato sustojo. Netgi pastaruosius kelis metus „Lyon“ vykdyta intensyvi išlaidų karpymo bei jaunimo protegavimo politika nepadėjo Y.Benzia tapti svarbiu savo komandos žaidėju.
Geros žinios prancūzams yra tos, jog Lietuvoje žibėjusios kitos U-19 žvaigždės sėkmingai kyla ir vyrų futbole. Aymerico Laporte pavardę dabar žino kone kiekvienas atidžiau futbolu besidomintis žmogus – šis jaunas žaidėjas, būdamas vos 20-ies metų, jau spėjo tapti vienu geriausiu Ispanijos „Primera“ lygos gynėjų.
2013-ųjų vasarą „Monaco“ klubas iš „Lyon“ perpirko tuomet vos 17-os metų puolėją Anthony Martial, išrinktą į 2013-ųjų Europos U-19 čempionato geriausiųjų komandą. Be abejo, pirmąjį sezoną jaunas puolėjas pasireikšti gavo nedaug – juk konkuruoti teko su Radameliu Falcao. Bet praėjusiame sezone, išvykus R.Falcao, apie A.Martialį sužinojo daug didesnis futbolo gerbėjų ratas.
Tam padėjo „Monaco“ žygis iki Čempionų lygos ketvirtfinalio, kuriame A.Martialis vaidino svarbų vaidmenį. Ypač įsimintinos buvo rungtynės Londone su „Arsenal. Ten jaunojo puolėjo greitis visų rungtynių metu nedavė ramybės „Arsenal“ gynėjams
Rinktinės variklio saugų grandyje Adrieno Rabiot karjera paskutiniu metu šiek tiek stagnuoja, bet tai nė kiek nesumenkina jo talento. Prasimušti į „Paris Saint-Germain“ sudėtį šiais laikais yra itin sunki užduotis, bet 2013-14 metų sezone A.Rabiot tai sekėsi visai neblogai – startinio vienuoliktuko žaidėju netapo, bet žaidė nemažai. Tačiau visa jo karjera Paryžiuje paženklinta nuoltainiais gandais apie persikėlimą į „Premier“ lygą, kur A.Rabiot gautų dar daugiau žaidimo laiko.
Kiti žaidėjai kol kas yra žinomi mažiau, tačiau nepaisant to, reguliariai rungtyniaujantys vyrų lygmenyje – Benjaminas Mendy (Marselio „Olympique“), Antoine'as Conte („Reims“), Lenny Nangisas („Caen“), Stevenas Moreira („Rennes“), Jeanas-Phillipe'as Gbaminas („Lens“) ar neseniai dėl perėjimo į „Monaco“ sutaręs Corentinas Jeanas.
Turkija ir Gruzija
Turkija ir Gruzija neperkopė čempionato Lietuvoje grupės barjero. Jei Turkijos žaidimas tokio lygio turnyruose stebina mažai ką, Gruzijos patekimas per atranką – gana nemenkas netikėtumas.
Paradoksas tas, jog ši Gruzijos futbolininkų karta bent jau kol kas neatrodo itin įspūdinga, nors ir pasiekė šiai šaliai paprastai nebūdingas aukštumas – prieš tai jaunimo čempionatų pagrindiniuose turnyruose Gruzija dalyvavo tik sykį. Gynėjas Lasha Dvali – vienintelis, prasimušęs į pagrindinę Gruzijos rinktinę nepaisant to, kad reprezentacinė šalies komanda pastaruoju metu įveikia nebent Gibraltarą ar Maltą.
Kitaip tariant, Gruzijos rinktinei yra būtina atsinaujinti, tačiau panašu, kad tam paprasčiausiai nėra resursų. Bent jau Lietuvoje rungtyniavusios komandos pagrindas į tokį atsinaujinimo šaltinį neatrodo panašus.
Turkijos futbolo padėtis neatrodo tokia dramatiška, tačiau žiūrint per retrospektyvią prizmę, į Lietuvą tais metais jie itin galingos rinktinės neatsivežė. Priežastis suprantama – 2013-aisiais Turkijoje vyko Pasaulio U-20 futbolo čempionatas, tad būtent šis turnyras Turkijai buvo prioritetinis.
Į Lietuvą buvo nuspręsta nesivežti neabejotinai didžiausio šalies talento Hakano Calhanoglu bei „Fulham“ tuo metu atstovavusio Kerimo Frei.
Garsiausias Lietuvoje žaidęs futbolininkas – Salihas Ucanas. Šis Turkijos futbolo talentas praėjo visas savo šalies jaunimo rinktinęs, pradedant U-15 ir baigiant U-21, tačiau nacionalinėje rinktinėje, kaip ir savo naujajame klube, S.Ucanui įsitvirtinti sekasi sunkiai.
„Roma“ S. Ucaną sekė ne vieną mėnesį ir gal net ne metus, kol galiausiai 2014-ųjų vasarą jį įsigijo iš „Fenerbahce“. Tačiau Italijoje futboliniko karjera klostosi sunkiai – dažniau tenka šildyti suolą. Nepadėjo net „Roma“ praėjusį sezoną guldžiusios traumos.
Tuo tarpu likusi šios komandos dalis kol kas apsiriboja žaidimu tėvynėje, o kai kurie šios komandos žaidėjai sėkmingai rungtyniauja savo šalies vidutiniokų komandose.
Paulius Viluckas – futbolą įdėmiai seku jau daugiau nei 7 metus ir per tą laiką savo galvoje sukaupiau daug žinių ir faktų, kuriais noriu pasidalinti. Atidžiai domiuosi Anglijos, Ispanijos, Vokietijos bei ypač Italijos futbolo lygomis. Džiaugsiuosi, jeigu mano rašinių pagalba bent vienas futbolo nesekantis žmogus susidomės šia sporto šaka.
