Vilniečiai, iškentę visus šiuos nepatogumus, gali atsipūsti. O sostinės policija ir pasigirti, kad jos didelių pastangų dėka nė vienas miesto gyventojas nuo atvykusių chuliganų nenukentėjo. Kaip ir pernai, po „Žalgirio“ rungtynių su Poznanės „Lech“.
Tik vargu ar šimtinės kroatų apsilankymą galima lyginti su pusės tūkstančio atvirai prieš lietuvius nusiteikusių lenkų vojažu. Kroatai, skirtingai, nei lenkai, nebandė daryti politinių provokacijų, kurstyti tautinės neapykantos ir iš viso nebuvo nusiteikę prieš lietuvius. Jei ką ir reikėjo saugoti, tai pačius kroatus. Vienus nuo kitų. Ir galbūt nuo trečiosios jėgos – pagal pačių Zagrebo aistruolių teigimą, jų medžioti į Vilnių turėjusių atvykti Maskvos „Spartak“ futbolo chuliganų.
Jei ką ir reikėjo saugoti, tai pačius kroatus. Vienus nuo kitų.
Karas prieš klubo vadovą
Dar prieš kelis metus „Dinamo“ ultrų bendruomenė „Bad Blue Boys“ buvo tam tikras „puikią kokybę garantuojantis prekės ženklas“ tarp Europos ultrų. Šį pavadinimą žinojo visi, besidomintys stadionų tribūnų kultūra. „Bad Blue Boys“ garsėjo ne vien puikiu ir aistringu savo komandos palaikymu, bet ir ganėtinai aršiu būdu. Įsivelti į muštynes „Bad Blue Boys“ būdavo labai dažnas dalykas. Europoje jie garsėjo ne tik garsiniu spaudimu varžovų komandai, bet ir kaip grupė, kurios verčiau neužkabinti.
2006-aiais be neramumų neapsiėjo ir „Dinamo“ viešnagė Panevėžyje, kai dalis „Bad Blue Boys“ išprovokavo susirėmimą su lietuviais prie „Aukštaitijos“ stadiono prieš mačą.
Dabar „Dinamo“ aistruolių prioritetai – kiti. Didžiausias jų priešas – ne varžovų komandos fanai, o savojo klubo vadovybė.
„Mamiču, cigane, odlazi iz svetinje!“ („Mamičiau, čigone, traukis iš šventovės“), – tokia skanduote 70 kroatų antradienį prieš rungtynes pasveikino LFF stadiono prieigas.
Šiais laikais ši skanduotė yra populiaresnė nei visos „Bad Blue Boys“ dainos apie meilę „Dinamo“.
„Dinamo“ prezidentas Zdravko Mamičius savo laiku išgelbėjo klubą nuo bankroto. Jo vadovavimo laiku „Dinamo“ devynis kartus paeiliui tapo Kroatijos čempionu. Tačiau „Dinamo“ tapo Mamičių „šeimos žaisliuku“. Zdravko brolis Zoranas yra klubo sporto direktorius bei komandos vyriausiasis treneris, o sūnus Mario – futbolininkų agentas.
Dabar „Dinamo“ aistruolių prioritetai – kiti. Didžiausias jų priešas – ne varžovų komandos fanai, o savojo klubo vadovybė.
Pagrindinės „Dinamo“ pajamos yra iš pinigų, gaunamų iš UEFA už dalyvavimą Europos turnyruose bei futbolininkų pardavinėjimo. Tam Zagrebo klubas turi geras sąlygas – „Dinamo“ futbolo mokykla užaugina daug aukšto lygio turtingų Vakarų Europos klubų geidžiamų žaidėjų.
Aistruoliai Mamičių kaltina, kad toli gražu ne visi pinigai nuo prekybos futbolininkų sutartimis patenka į klubo kasą. Nemaža dalis jų nusėda Mamičių šeimos narių kišenėse.
„Bad Blue Boys“ Zdravko Mamičių atvirai vadina Kroatijos futbolo mafijos galva. Anot jų, tai yra žmogus, turintis didelę įtaką ir Kroatijos futbolo sąjungai, ir tos šalies teisėjų asociacijai, netgi valstybės teisėsaugos institucijoms.
Ekscentriško elgesio turtuolis leidžia sau iškeikti žurnalistus, išvadinti fanus komunistais, serbais ar musulmonais, susimušti su šalies ministru ar kokiu futbolo veteranu.
Fanai reikalauja Mamičių pasitraukimo, arba klubo reorganizacijos pagal ispanų „Barcelona“ modelį, kai strateginius klausimus sprendžia klubo narių susirinkimas ir kiekvienas jo narys turi po vieną balsą.
Nuo 2010-ųjų metų „Bad Blue Boys“ boikotuoja „Dinamo“ namų rungtynes. Juos palaiko ir mažiau radikalūs Zagrebo futbolo fanai. Anot „Dinamo“ ultrų – 38 tūkstančius žiūrovų talpinančiame „Maksimir“ stadione nebūna daugiau nei 1000 žmonių.
Oficialiais duomenimis prieš savaitę mačą su „Žalgiriu“ stebėjo per 3000 žiūrovų. Iš akies atrodė, kad tai – padidintas skaičius.
„Tikrieji“ ir „nupirktieji“
„Zagrebo gėda“ – vos įžengusi į LFF stadioną ėmė skanduoti didesnioji „Dinamo“ aistruolių grupė, rankomis rodydama į mažesnę. Mažesnioji – apie 20-30 žmonių, išsikabinusi audeklus su tais pačiais „Bad Blue Boys“ ženklais, nuo didesnės buvo atskirta keliais policijos kordonais bei specialiai šiam mačui Pietinėje tribūnoje suręsta pertvara.
Prasidėjus fanų boikotui, Zdravko Mamičius bandė paveikti įvairius „Bad Blue Boys“ lyderius ir pažadais, ir grasinimais, bandydamas susiderėti, kad ultros grįžtų į „Maksimirą“ ir palaikytų komandą. Su nedidele dalimi aistruolių klubo vadovui susitarti pavyko.
Pastarieji baigė komandos boikotą, teigdami, kad komandą palaikyti reikia, nesikišant į klubo vadovybės reikalus. Jie tuoj pat buvo pasmerkti opozicinės Mamičiams „Bad Blue Boys“ dalies.
Anot save „tikraisiais „Bad Blue Boys“ vadinančių nesukalbamųjų, tam Zdravko Mamičius panaudojo savo įtaką teisėsaugos institucijomis ir iš jų pradingo bylos su prezidentui lojalių fanų nusikaltimų sąrašu. Todėl tarp „nuosaikiųjų“ yra nemažai kriminalinių nusikaltėlių.
Ekscentriško elgesio turtuolis leidžia sau iškeikti žurnalistus, išvadinti fanus komunistais, serbais ar musulmonais, susimušti su šalies ministru ar kokiu futbolo veteranu.
Opoziciniai „Bad Blue Boys“ „nuosaikiesiems“ metą dar vieną kaltinimą – kad jų veikla yra finansuojama Zdravko Mamičiaus. Kaltinimas esant „nupirktais fanais“ yra ypač didelis įžeidimas bet kuriai ultrų grupei.
Po rungtynių, per kurias kroatų klubas nugalėjo "Žalgirį" 2:0 ir iškovojo teisę žaisti trečiajame Čempionų lygos etape, dauguma „Dinamo“ futbolininkų, iš tolo paplojusi „opozicijai“, nuskubėjo padėkoti mažesniajai grupei, ir išdalino jai marškinėlius. Tas labai nepatiko „tikriesiems Bad Blue Boysams“, lydėjusiems šį veiksmą švilpimu ir replikomis. Prie pastarųjų pribėgo vos vienas-kitas „Dinamo“ žaidėjas ir „Žalgirio“ kroatas Andro Švrljuga.
Futbolininkams išėjus į rūbines ištikimi klubo vadovybei „Dinamo“ gerbėjai pamėgino užpulti opozicionierius. Tačiau greitai buvo nuraminti apsaugos ir policijos.
Kad kroatų grupės turėtų kuo mažiau galimybių susitikti, policija iš stadiono jas išleido atskirai. Išsiskirsčius vietos žiūrovams, policininkai senamiesčio link nulydėjo mažesniąją grupę, o dar po ketvirčio valandos – didesniąją.
Kad kroatų tarpusavio susirėmimas galėjo būtų aršus, byloja ir tai, kad Mamičiams lojalių aistruolių autobuse pareigūnai prieš mačą rado visą ginkluotės arsenalą, įskaitant ir kirvius, ir savadarbį sprogstamąjį užtaisą.
Vargu ar ši ginkluotė buvo skirta susirėmimui su lietuviais, kuriems viešint Zagrebe, nė viena „Bad Blue Boys“ grupė nepasakė nė vieno blogo žodžio. „Tikrieji Bad Blue Boys“ įsitikinę, kad jų oponentai taip ruošėsi „pilietiniam karui“.
Tiesa, Lenkijos futbolo aistruolių forumuose iškelta dar viena versija. Kad mažesnioji „Dinamo“ fanų dalis galėjo apsiginkluoti, tikėdamasi įvairių lenkų futbolo chuliganų grupių galimo puolimo pakeliui.
Be to, abi save su „Bad Blue Boys“ tapatinančios grupės laukė rusų futbolo chuliganų pasirodymo Vilniuje.
Laukė chuliganų iš Rusijos
Jau Zagrebe „Dinamo“ aistruoliai bandė iškvosti vilniečius apie tai, ką jie gali žinoti apie „Spartak“ chuliganų pasirodymo Vilniuje perspektyvą „Ar nematėte rusų?“ – „Žalgirio“ fanų jie klausė ir Vilniuje.
Tai atrodė keista, bet kroatų susirūpinimas turėjo šiokios tokios logikos.
Prieš porą metų vien tam, kad užpulti „Bad Blue Boys“, rusai keliavo iš Maskvos į Kijevą. Ir savo pasiekė. „Spartak“ chuliganai ne tik užpuolė didesnę „Bad Blue Boys“ grupę, nusėdusią vieną Ukrainos sostinės kavinę ir laimėjo tą mūšį, bet ir spėjo dingti prieš atvykstant policininkams.
Prieš kelis metus Sankt Peterburgo „Zenit“ chuliganai taip pat padarė išpuolį prieš kroatus. Vien tam, kad susimuštų, jie nuvyko į Rygą. Latvijos sostinėje rusų atakas teko atremti ne „Bad Blue Boys“, o Splito „Hajduk“ ultroms – „Armadai“.
Vilniuje antradienį rusų chuliganų pastebėta nebuvo. Veikiausia, „Bad Blue Boys“ nerimavo veltui. Bent jau Vilniaus policijos duomenimis, aistruolių susidūrimų prieš, per ir po rungtynių išvengta.
