Šie metai Lietuvos irkluotojams nebuvo tokie sėkmingi kaip praėjusieji. Pasaulio irklavimo čempionate lietuviai liko be medalių. Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas liko ketvirti dviviečių valčių klasėje. Toje pačioje kategorijoje pasaulio čempionių titulo neapgynė Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė. Savo pasirodymą pagerino Mindaugas Griškonis, bet jis taip pat liko ketvirtas.
Treneris iš Italijos situacijos nedramatizuoja, pagrindinis tikslas išlieka tas pats – suspindėti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Šių metų rezultatus jis vertina teigiamai, tačiau kitais metais tokios klaidos jau nebus atleidžiamos.
Italas dirba su Graikijos irkluotojais, tačiau konsultuoti lietuvius pasirinko dėl gerų emocijų. Treneris turėjo pasiūlymų iš tokių šalių kaip Australija, JAV ir Prancūzija, tačiau pasirinko lietuvius.
– Kodėl pasirinkote dirbti su Lietuvos irkluotojais?
– Visų pirma, tai aš jų nesirinkau, tai jie mane pasirinko. Prieš dvejus metus aš buvau Europos čempionate Varezėje, ten ir susitikome. Lietuvos irkluotojai man pasiūlė kartu dirbti iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių ir aš sutikau.
Aš negalvojau apie ekonomines priežastis, nes Lietuva nėra labai turtinga šalis. Tai buvo emocinis pasirinkimas.
– Ar turėjote kitų pasiūlymų?
– Taip, tuo metu turėjau pasiūlymų dirbti su Australijos, JAV, Prancūzijos irkluotojais. Lietuvius pasirinkau dėl jūsų dvivietės vyrų įgulos (Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas). Tiesiog turėjau gerą nuojautą apie Lietuvos rinktinę. Jeigu nėra to ryšio, tai neįmanoma kartu dirbti. Aš negalvojau apie ekonomines priežastis, nes Lietuva nėra labai turtinga šalis. Tai buvo emocinis pasirinkimas.
– Kaip vertintumėte Lietuvos sportininkų pasirodymą pasaulio čempionate?
– Šiais metais padarėme labai gerą įgulų analizę. Vaikinai tapo Europos čempionais. Merginoms sunkiau klostėsi sezonas, nes Milda Valčiukaitė turėjo rimtų problemų su nugara.
Jeigu norime nuolat iškovoti medalius pasaulio čempionate yra būtina nuolat išlaikyti gerą formą. Reikia nuolat būti aukščiausiame lygyje, negalima atsipalaiduoti. Manau, kad net yra gerai, kad likome be medalių pasaulio čempionate. Nes jeigu jie nuolat laimėtų, prarastų stimulą, atsipalaiduotų ir nebūtų tinkamai pasirengę olimpinėms žaidynėms. Taip perdega daug įgulų. Mindaugas Griškonis puikiai pasirodė vienvietėse varžybose – užėmė ketvirtąją vietą ir buvo arti medalio. Tai tikrai nėra lengva.
Aš visada sakau, kad čempionas turi pasižymėti dviem savybėmis – disciplina ir kantrybe.
Šie metai buvo metai, kai mes visur likome ketvirti. Tikiuosi, kad kitais metais visur būsime pirmi. Visko būna šiame sporte. Džiaugiuosi, kad mes išlaikome tokį aukštą lygį – visos ekipos pateko į pagrindinius finalus ir buvo arti medalių. Pavyzdžiui, norvegai dvivietininkai praėjusiais metais buvo čempionai, o šiemet pateko tik į B finalą. Ir tai tik per metus.
Aš visada sakau, kad čempionas turi pasižymėti dviem savybėmis – disciplina ir kantrybe.
– Kaip treneris jūs esate vienas geriausių pasaulyje, tačiau neturite savo kolekcijoje olimpinio aukso. Ar tai yra jūsų tikslas?
– Medaliai visuomet yra sportininkams, o ne treneriams. Aišku, kad mes dirbame dėl aukso medalių. Tačiau svarbiausia yra sukurti tinkamą klimatą rinktinėje. Negalime tiesiog reikalauti medalių iš atletų. Toks spaudimas gali būti labai žalingas.
Taip, kaip asmeninis treneris aš nesu laimėjęs olimpinio aukso, bet 2012 metais padėjau tai padaryti Pietų Afrikai. Ir Lietuvos rinktinėje aš esu tik pagalbininkas. Yra treneriai, kurie su irkluotojais dirba kasdien, aš esu tik patariamasis balsas.
Aš labai tikiuosi, kad mes pasieksime savo tikslą ir laimėsime aukso medalį olimpinėse žaidynėse. Mes turime net tris įgulas, kurios gali būti arti šio tikslo. Tai yra svarbiausia. Pasitaikius palankiai atmosferai jie gali nuskinti tą medalį.
