Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys teigė, kad per pastaruosius du mėnesius savivaldybės atstovai pradėjo rengti reidus į degalines ir surašinėti administracinės teisės pažeidimų protokolus.
„Iš mūsų reiklaujama, kad įsigytume išorinės reklamos leidimus ir mokėtume rinkliavos mokestį. Ji vidutiniškai vienai degalinei sudaro nuo 7 iki 10 tūkst. litų per metus”, – teigė jis.
Kauno savivaldybė išorinei reklamai taiko 30 litų už kv. metrą metams mokestį.
Verslininkai mano, kad teisinga apmokestinti tik tą reklamą, kuri kviečia pirkti kavą, kitus produktus, informuoja apie akcijas, o degalinės pilonųs, stendų su kainomis, paslaugų sąrašu, informacinių iškabų jie reklama nelaiko.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė trečiadienį spaudos konferencijoje teigė, kad Kauno valdžia neatskiria informacijos, kuri teikiama klientų patogumui, nuo reklamos.
„Degalinės teikia kompleksines paslaugas – jose veikia parduotuvės, plovyklos. Nesuprantama, kodėl klientams patogios nuorodos „Oras“, „Vanduo“, informacija apie paslaugas, degalų rūšis ir jų kainas apmokestinama kaip reklama“, – stebėjosi D.Jokšienė.
Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Danas Bortkevičius mano priešingai. „Jei, pavyzdžiui, ant pilono viešoje vietoje yra įmonės prekinis ženklas, surašytos teikiamos palsaugos, kainos, tai jau yra reklama, nes skatina vartojimą. Užrašas prie kolonėlės „Ecto“ ir žemiau išvardijami degalų rūšies privalumai taip pat yra ne kas kita kaip reklama. Mes vadovaujamės visoje šalyje galiojančiu Reklamos įstatymu“, – teigė jis.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas mano, kad tokie savivaldybės argumentai tėra būdas melžti verslą: „Galbūt greitai bus apmokestinti degalinių pistoletai, nes ant jų surašytos degalų rūšys, – ironizavo jis. – Savivaldybės suteiktą rinkliavos teisę dažnai naudoja savo biudžetų papildymui ir bando melžti dideles įmones.“
Jis tvirtino, kad prekybos įmonės, parduotuvių tinklai palaiko degalinių savininkus. „Prekybos centrai kai kurių savivaldybių teritorijose irgi moka nepagrįstus mokesčius, pavyzdžiui, už automobilių aikštelėse pastatytus numerius, vairuotojui padedančius lengviau rasti automobilį. Su Ūkio ministerija bandome aiškintis ir tikslinti Reklamos įstatymą, kad būtų aiškiau atskirta, kas yra reklama, o kas tik informacija.“
