Po gaisrų nukraujavusi dažų įmonė „Srava“ bando iš draudikų prisiteisti 18 mln. litų

„Kas metai draudimo bendrovei išleisdavome po 120 tūkst. litų už visą draudimo paketą, o kai įvyko nelaimė, negavome nieko“, – guodėsi R.Draskinis. Jis neseniai pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui.

Trys mįslingi gaisrai

2012 m. gruodį Telšiuose esančiuose pagrindiniuose bendrovės sandėliuose ir prekybos centre kilo didžiulis gaisras. Negana to, liepsnos įmonės teritorijoje vėl užsiplieskė 2013 m. vasario 1 ir 6 dienomis. Degančių dažų, lakų ir kitų cheminių medžiagų dūmai kėlė didelį pavojų aplinkai, žmonių sveikatai.

„Srava“ buvo susiviliojusi nauju draudimo produktu – gamybos (verslo) nutrūkimo draudimu, kai įmonei padedama netikėtai dėl kokių nors priežasčių sutrikus veiklai.

„Po pirmo įvykio draudimo kompanija pastatė laikinųjų vagonėlių, nupirko kompiuterių, paskui viskas sustojo, negavome nieko“, – teigė R.Draskinis.

Gaisrai pridarė ne tik milžiniškų materialinių nuostolių, bet ir sutriko atsiskaitymai su kreditoriais, didžiaisiais gamintojais, tiekiančiais prekes. „Sravos“ tiekiamų prekių negavo ir klientai – mažmeninės parduotuvės, tarp jų ir didelis prekybos tinklas.

Maža to, įmonę ėmė palikinėti darbuotojai. Sustojo ir planuota dažų parduotuvių „Spalva“ plėtra. „Tai didžiulė žala. Buvome bendrovė, užimanti didelę dalį dažų rinkos, turėjome išskirtines teises platinti garsių pasaulio prekinių ženklų produktus. Viso to neliko. Šiaip ne taip gyvuojame tiekdami prekes į mažas parduotuves, įmonės veikla restruktūrizuojama, dirbame nuostolingai. Todėl pagrįstai manau, kad draudimo kompanija turi išmokėti 18 mln. litų dėl priverstinai nutrauktos veiklos, kaip ir numatyta draudimo sąlygose“, – įsitikinęs R.Draskinis.

Po pirmo įvykio draudimo kompanija pastatė laikinųjų vagonėlių, nupirko kompiuterių, paskui viskas sustojo, negavome nieko, – teigė R.Draskinis.

Verslininkas tapo įtariamuoju

Verslininkas neabejoja, kad gaisrai sukelti tyčia. „Draudimo kompanija irgi taip mano, todėl paskelbė įteiksianti piniginę premiją, kas padės surasti įtariamąjį ar suteiks vertingos informacijos. Ir toks žmogus atsirado. Jis dirbęs mano įmonėje ir sakė matęs, kaip neva aš atvykęs naktį į bendrovės teritoriją padeginėjau sandėlius. Nežinau to žmogaus melo motyvų, bet tapau įtariamuoju dėl dviejų gaisrų sukėlimo. Dėl paskutiniojo gaisro tyrimas nutrauktas“, – kalbėjo R.Draskinis.

Verslininkas stebisi, kad bandoma įrodyti, esą jam buvo naudinga supleškinti savo turtą dėl kreditorinių reikalavimų. „Viskas yra užstatyta bankui ir jis spręs, ar pasiimti, ar grąžinti draudimo išmokas. Visko naudos gavėjas – bankas. Jam kreditus laidavau ir savo turtu, tad kodėl turėčiau naikinti verslą?“, – stebėjosi R.Draskinis.

Įmonės „Srava“ advokatas Justas Jankauskas įsitikinęs, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas negali būti priežastimi neišmokėti draudimo išmokų dėl nutrūkusios gamybos (verslo) veiklos.

„Juk šio draudimo esmė ir yra skubi pagalba, kai koks nors įvykis sutrikdo veiklą ir būtina skubiai atstatyti verslo santykius su klientais, tiekėjais, išsaugoti užimamą rinkos dalį, – aiškino J.Jankauskas. – Būtent taip atsitiko įmonei „Srava“ po gaisrų. Esu įsitikinęs, kad draudimo kompanija neturėtų stabdyti išmokų mokėjimų vien dėl to, kad savininkui pareikšti įtarimai, juk tai prieštarautų konstituciniam nekaltumo prezumcijos principui, tuo tarpu verslas, kol vyksta ilgai trunkantys tyrimai, patiria didžiulę ir dažniausiai neatstatomą žalą. Draudimo kompanija turėtų vykdyti savo įsipareigojimus nelaukdama tyrimo išvadų o tik vėliau įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus spręsti klausimą dėl žalos išieškojimo iš atsakingų dėl to asmenų.“

Įmonės „Srava“ advokatas Justinas Jankauskas įsitikinęs, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas negali būti priežastimi neišmokėti draudimo išmokų dėl nutrūkusios gamybos (verslo) veiklos.

Draudikai nusiteikę palaukti

Draudimo bendrovės „If“ žalų departamento vadovas Audrius Smaliukas pabrėžė, kad „Sravos“ patirta žala nėra standartinė.

„Per kelias savaites įmonėje kilo net trys gaisrai. Visi trys gaisrai buvo tiriami kaip tyčiniai padegimai. Mūsų žiniomis, prokuratūra ir policija baigė ikiteisminį tyrimą dėl dviejų gaisrų ir baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti teismui.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai gaisrų sukėlimu ir sukčiavimu yra pareikšti įmonės, kurios turtas nukentėjo, vadovui ir akcininkui. Žalos administravimo veiksmai yra sustabdyti iki tol, kol bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje, nes pasitvirtinus pareikštiems kaltinimams draudimo išmoka, be abejonės, nebūtų mokama“, – aiškino A.Smaliukas.

Žalos administravimo veiksmai yra sustabdyti iki tol, kol bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje, nes pasitvirtinus pareikštiems kaltinimams draudimo išmoka, be abejonės, nebūtų mokama, – aiškino A.Smaliukas.

Jo teigimu, trečio gaisro metu nenukentėjusį turtą buvo siekiama sunaikinti dar pirmųjų dviejų gaisrų metu.

„Tik dėl atsitiktinumo ir ugniagesių darbo ne visas turtas per pastaruosius du gaisrus nukentėjo. Dėl įvykio aplinkybių negalime šių trijų gaisrų vertinti atskirai, todėl sprendimas dėl išmokos ir už trečiojo gaisro metu padarytus nuostolius gali būti priimtas tik tada, kai bus galutinai išnagrinėta baudžiamoji byla“, – teigė A.Smaliukas.

Jis taip pat minėjo, kad draudimo įstatymas įpareigoja nuostolius atlyginti tik nuodugniai išsiaiškinus visas reikšmingas įvykių aplinkybes ir draudžia mokėti išmokas tais atvejais, kai įvykiai yra nedraudžiamieji. „Priešingu atveju, būtų pažeisti sąžiningų klientų teisėti interesai“, – įsitikinęs jis.