Lietuva kovą iš viso importavo 70 proc. elektros, Latvija – 3 proc., o Estijoje pagamintos elektros kiekis buvo lygiavertis bendrai sąnaudų apimčiai, praneša „Elektrum Lietuva“.
Nors išaugęs importas mažino vietinės elektros gamybą Estijoje, tačiau Lietuvoje ir Latvijoje ji kilo kartu su paklausa, kuri regione padidėjo 4 proc. Iš viso Baltijos šalys pagamino 73 proc. reikiamos elektros energijos.
„Potvyniams prasidėjus anksčiau nei įprasta, augo hidroelektrinių pagamintos elektros energijos apimtys. Tai sudarė didžiausią gamybos rodiklį Latvijoje nuo 2013 m. kovo – 606 GWh arba 57 proc., o tai – 97 proc. bendrų Latvijos elektros energijos sąnaudų kovą. Bendras pagamintos elektros kiekio augimas buvo stebimas ir Lietuvoje – jis išaugo 8 proc.
Tuo tarpu dėl stabilaus perdavimo jungčių veikimo ir importuojamos elektros prieinamumo bei mažesnės elektros paklausos minėtose šalyse, Estijoje elektros gamybos apimtis sumažėjo 21 proc.“, – sako Gatis Junghans, „Elektrum Lietuva“ valdybos narys.
Kovo mėn. Dauguvos hidroelektrinių pagamintos elektros kiekis išaugo iki 378 GWh – tai daugiau nei du kartus viršijo vasarį bei praeitų metų kovą pagamintos elektros kiekį. Tam įtakos turėjo aukštas vandens lygis Dauguvoje, kuris siekė 885 m3/sek ir buvo 41 proc. didesnis nei praeitų metų kovą.
Tačiau, nors pirmąjį šių metų ketvirtį vandens pritekėjimo apimtis buvo didesnė nei daugiametė norma, orų prognozės rodo, kad potvyniai beveik baigėsi ir jau antrus metus iš eilės laukiami palyginti sausi metai. Tai reiškia, kad likusiais mėnesiais vandens lygis upėje bei elektrinių rezervuaruose gali būti mažesnis už daugiametį vidurkį.
Pasak G.Junghans, prognozuojama, kad pigesnės elektros importas iš Suomijos iki vasaros pradžios dar gali augti – artimiausiu metu jokie jungčių trukdžiai nėra prognozuojami, o kiti remonto darbai planuojami tik birželio antroje pusėje, kai energijos perdavimo pajėgumas trims dienoms bus sumažintas iki 658 MW.
