– Visuomenėje dar vis gajus mitas, kad įsivedus eurą didės produktų ir paslaugų kainos. Kaip tai paaiškintumėte?
– Ar įsivesime eurą, ar ne – kainų didėjimas ir mažėjimas nuo to nepriklauso. Kainų dinamikos, padidėjimai arba sumažėjimai yra dėl išorinių priežasčių – brangsta žaliavos, darbo jėga, arba apskritai didėja kai kurių prekių paklausa. Tik išorinės priežastys gali įtakoti kainų kilimą. Įsivedus eurą reikšmingo pokyčio nebus, tik bendra ekonominė tendencija.
Valiutos konvertavimas fiksuotu kursu užkerta kelią didinti kainas. Nepamirškime, kad ir konkurencija prisideda prie kainų reguliavimo. Paimkime paprastą pavyzdį, mobiliųjų operatorių nustatytos kainos pokalbiams mūsų šalyje – vienos mažiausių visoje Europoje, kadangi šiame paslaugų sektoriuje konkurencija – milžiniška.
Valiutos konvertavimas fiksuotu kursu užkerta kelią didinti kainas. Nepamirškime, kad ir konkurencija prisideda prie kainų reguliavimo.
– Ar įsivedus eurą Lietuvos valstybė galės skolintis pigiau tarptautinėse rinkose?
– Taip, skolinimasis turėtų atpigti. Kasmet Lietuva išleidžia apie du milijardus litų vien tik valstybės skolos administravimui, tai yra palūkanų mokėjimui.
Ypatingai didelėmis palūkanomis Lietuva skolinosi krizės laikotarpiu. Buvimas euro zonoje mums leis sutapyti kelis šimtus milijonų litų kasmet, kuriuos galėsime nukreipti į svarbias sritis – sveikatos apsaugą ar krašto gynybą.
Pasigirsta baimių, kad žemos palūkanos gali vilioti neapdairiai skolintis, tačiau prisiminkime, kad eurą įsivedame ne krizės laikotarpiu, euras savo krizę įveikė, abejonės dėl jo išlikimo liko praeityje, taip pat buvo priimtas fiskalinės drausmės įstatymas, kuris uždeda apynasrį tiems, kas norėtų neprotingai skolintis, negalime skolintis ne daugiau negu tai numato fiskalinės drausmės įstatymas. Palaipsniui judame link tvaraus biudžeto, o artimiausiu metu pasieksime ir perteklinį biudžetą, euro įvedimas tikrai prie to prisidės.
– Ar naudą skolindamiesi pajus ir žmonės?
– Mūsų šalyje valstybės išlaidos dar vis nėra traktuojamos kaip asmeninės išlaidos. Žmonės nesieja mokesčių mokėjimo su savo išlaidomis, kaip ir minėjau, mažėjančios palūkanos valstybei atsilieps ir gyventojams.
Tiesiogiai žmonėms atsiras dvi naudos. Pirmą – paskolos pigs. Skolintis eurais yra pigiau nei skolinantis litais.
Antroji – sumažės rizika patirti netikėtų nuostolių. Didžioji dauguma paskolas pasiėmusių gyventojų jas turi eurais, o pajamas gauna litais.
Iki šiol galėjome susidurti su problema, jeigu įvyktų kažkokie viražai su valiutų kursu, tarkime, kaip buvo diskusijos 2008 ar 2009 metais dėl lito devalvacijos, žmonės patirtų didelių nuostolių, kadangi paskola sąlyginai padidėtų lyginant su turimomis pajamomis. Šiuo atveju turint paskolą eurais galėsime ramiau gyventi, nes politikų ar situacijos įtakoti sprendimai iš esmės negalės pakeisti skolos naštos.
– Ar euro įvedimas turės įtakos Lietuvos verslui?
– Tiesiogiai prisidėti prie verslo augimo euro įvedimas neprisidės, visgi tai nėra burtų lazdelė, kuria pamojus būtų galima tikėtis didelių pasikeitimų.
Tačiau reikšmingas pasikeitimas bus vienas – konversijos mokesčių nebuvimas. Verslui dirbti su užsienio bendrovėmis bus paprasčiau, ypatingai su euro zonoje veikiančiomis įmonėmis, kadangi bus prekiaujama ta pačia valiuta, nereikės mokėti valiutų konvertavimo mokesčio, bankiniai pavedimai taip pat nebus tokie brangūs.
Verslui dirbti su užsienio bendrovėmis bus paprasčiau, ypatingai su euro zonoje veikiančiomis įmonėmis, kadangi bus prekiaujama ta pačia valiuta.
Verslas taip pat galės tikėtis papildomų investicijų, nes mūsų šaliai prisijungus prie euro zonos daugelio investuotojų akys atsisuks į Lietuvą.
Investuotojai dažnai yra numatę taisyklę, kad gali investuoti tik eurais arba tik euro zonoje, nuo sausio pirmosios mūsų šalis taps atvira didesnėms investicijoms.
Būsimiems investuotojams iškils klausimas, kad galbūt verta investuoti į mūsų šalies įmones. Tokių investuotojų euro zonoje daug ir jeigu bent dalis susidomės galimybę veikti mūsų šalyje, tai bus didelis stimulas bei duos naudos tiek eiliniams gyventojams, tiek ir verslininkams.
– Ar realu, kad euro zona gali žlugti? Kai kurie ekonomistai teigia, kad „perkame bilietą į Titaniką“.
– Jeigu Lietuva būtų įsivedusi eurą bandant tai padaryti pirmąjį kartą (Lietuva bandė nesėkmingai įsivesti eurą nuo 2007 m. Tuomet tam kelią užkirto EK ir ECB vertinimas, kad Lietuva neatitinka infliacijos tvarumo kriterijaus), būtų buvę žymiau sunkiau.
Euro projektas mūsų šalyje būtų nepelnytai sukompromituotas, nes 2008 m. prasidėjo pasaulinė krizė ir pagrindinis krizės atpirkėjas būtų buvęs euras.
Dabar į euro zoną žengiame teigiamomis nuotaikomis. Taip yra ir dėl pačio euro stabilumo. Svarbu pažymėti, kad tokios šalys kaip Ispanija, Graikija, Italija ar Airija išsprendė savo nemokumo problemas. Prieš dvejus metus matėme ryškias problemas euro zonoje, tuo tarpu dabar jos išspręstos.
Tokios šalys kaip Airija sėkmingai platina obligacijas, išleidžia savo skolos vertybinius popierius ir skolinasi rinkose kaip tai darė prieš krizę. Todėl kalbėti apie „titanikus“ būtų kvaila, euras išsprendė problemas ir iš krizės išėjo sustiprėjęs, kadangi atsiranda nauji kontrolės mechanizmai, kurių nebuvo, tai yra labiau centralizuotas valdymas ir fiskalinė priežiūra.
Kalbėti apie „titanikus“ būtų kvaila, euras išsprendė problemas ir iš krizės išėjo sustiprėjęs, kadangi atsiranda nauji kontrolės mechanizmai, kurių nebuvo.
Žinoma, teigti, kad ateityje nebus problemų – naivu. Po dviejų ar keturių metų matysime kažkokį globalų ekonominį sutrikimą, tam tikras problemas, kurios kils iš natūralaus ekonominio ciklo, bet tai yra kelias, kuriuo turime judėti, nes tik taip yra išgryninamos ir atskiriamos ekonomikos, kurios yra nusipelnusios augti.
– Ar įsivedus eurą griežtės bankų kontrolė ir kaip pasikeis Lietuvos banko vykdoma politika?
– Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai priklauso Skandinavijos valstybėms. Filialai, veikiantys mūsų šalyje, nebus užspausti papildoma kontrole. Žinoma, yra įsipareigojimai euro zonai, ir tai, kad būsime prižiūrimi stipriau – gerai tiek verslui, tiek žmonėms, kadangi stabilus bankų darbas užtikrina ir stabilią verslo aplinką.
Lietuvos bankas niekuomet negalėjo vykdyti aktyvios pinigų politikos kaip tai daro Didžioji Britanija ar Skandinavijos šalys, kurios nėra įsivedusios euro. Mūsų šalyje veikia valiutų valdybos modelis, tai yra lito fiksuotas kursas su euru, todėl reikšmingų pasikeitimų centrinio banko veikloje būti negali.
