-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Aistė Balčienė: Klajonės po Lietuvos mokesčių sistemą

Vieną gūdų rudens vakarą benaršant feisbuke, užtikau įdomų „postą“ apie mokesčius. Tad užėjo noras ir man išsamiau paanalizuoti, kiek mes vis dėlto sumokame mokesčių valstybei.
 Aistė Balčienė
Aistė Balčienė / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Kaip žinoma, mokame visur ir už viską, ir ne visada susimąstome, kad kaina yra sudaryta ne tik iš savikainos ir pelno, tačiau ir tam tikros dalies (daugeliu atveju ir nemažos) mokesčių valstybei.

Daugeliu atveju, mes, paprasti Lietuvos Respublikos piliečiai, įsivaizduojame, kad valstybei sumokame tik tam tikra dalį nuo savo gaunamo atlyginimo. Tačiau tai yra visiška netiesa. Turbūt ne kiekvienas netgi susimasto, kad dardavys už jį sumoka valstybei nei daug, nei mažai – daugiau nei trečdalį jo atlyginimo. Toliau pabandysiu nuodugniau panagrinėti, kiek gi mes atseikėjame valstybei ir, kiek valstybė mūsų uždirbto atlyginimo „palieka mums“. Na, tai ką gi, broliai kurmiai, paskaičiuokime.

Daugeliu atveju, mes, paprasti Lietuvos Respublikos piliečiai, įsivaizduojame, kad valstybei sumokame tik tam tikra dalį nuo savo gaunamo atlyginimo. Tačiau tai yra visiška netiesa.

Tarkime, jog mūsų atlyginimas iki mokesčių yra 2000 Lt. Kaip jau minėjau anksčiau, darbdavys, norėdamas mums išmokėti tokio dydžio atlyginimą, privalo už mus sumokėti valstybinio socialinio draudimo mokestį (VSDM) „Sodrai“ – 30,98 proc., kurį sudaro:

1. 23,3  proc. pensijų socialiniam draudimui įmoka.

2. 3,4 proc. ligos ir motinystės socialiniam draudimui įmoka.

3. 1,1 proc. nedarbo socialiniam draudimui įmoka.

4. 3 proc. sveikatos draudimui įmoka.

Taip pat darbdavys sumoka 0,2 proc. dydžio įmoką į garantinį fondą. Gauname:

2000 * 0.3098 + 2000 * 0.002 = 623,6 Lt.

Taigi darbdavys už mūsų atliktą darbą išleidžia 2623,6 Lt.

Toks iš tiesų ir yra mūsų realus ir tikras atlyginimas iki mokesčių. Nuo jo ir skaičiuosime tuos procentus, kuriuos mes privalome sumokėti valstybei.

Dabar apskaičiuokime, kiek iš mūsų yra „atrėžiama“ nuo 2000 Lt atlyginimo. Sumokame „Sodrai“ 6 proc. sveikatos draudimo (SDM) bei 3 proc. pensijų ir socialinio draudimo (PSDM) mokesčių.

Taip pat 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Žinoma, reikia paminėti, kad nuo tokio atlyginimo valstybė dar taiko neapmokestinamąjį pajamų dydį NPD, kuris šiuo atveju yra lygus 310 Lt ir kuris yra taikomas tik GPM.

Dar verta paminėti, jog didėjant atlyginimui mažėja NPD, kol galų gale prie 3193 Lt algos iki mokesčių iš viso išnyksta.

Taip pat už kiekvieną auginamą vaiką dar yra taikomas privalomas neapmokestinamasis pajamų dydis PNPD, kuris yra lygus 200 Lt už kiekvieną vaiką ir dalinamas bendrai abiems dirbantiems tėvams. Tačiau šiuose mūsų skaičiavimuose mes šios mokesčio lengvatos neįtrauksime, kadangi skaičiuojame vieno asmens, o ne šeimos sumokamus mokesčius.

2000 * 0,06 + 2000*0.03 + (2000 – 310) * 0,15 = 433,5 Lt. Taigi darbuotojas realiai gauna tik 1566,5 Lt.

Dabar pereikime prie vieno iš pagrindinių mokesčių, kurį moka būtent paprastas vartotojas, o ne darbdavys. Šis mokestis yra pavadintas daugeliui pažįstamu trijų raidžių trumpiniu – PVM (pridėtinės vertės mokestis). Labai sunku rasti tokią prekę ar paslaugą su kuria jis „nedraugautų“. Todėl ir skaičiuojame mes jį nuo viso mūsų „į rankas“ gaunamo atlyginimo.

1566,5 / 1,21 = 1294,63 Lt. Taigi PVM sumokame 1566,5 – 1294,63 = 271,87 Lt.

Dabar dar galime įsivaizduoti ir teigti, kad vidutinis Lietuvos darbuotojas po sunkios darbo savaitės nori pasimėgauti ir akcizo mokesčiu apmokestintomis prekėmis. Lygiai taip pat, kaip ir mėnesio eigoje užsipilti kažkiek dyzelino oficialioje degalinėje, o ne kontrabandiniame garažiuke, kad nuvažiuotų iš taško A į tašką B, su savo, kažkokiu mistiniu būdu sutaupytais pinigais, įsigytu automobiliu.

Tokiu atveju gauname štai ką:

1. Nuo 0,5 l butelio 5 laipsnių stiprumo alaus mes sumokame 0,23 Lt akcizo mokesčio.

2. Nuo 0,5 l butelio iki 8,5 laipsnio stiprumo butelio sidro – 0,43 Lt akcizo.

3. Nuo 0,75 l butelio daugiau nei 8,5 laipsnio stiprumo vyno – 1,69 Lt akcizo.

4. Nuo 0,5 l butelio 40 laipsnių stiprumo spiritinio gėrimo (degtinė, viskis, brendis ir pan.) – 8,92 Lt akcizo.

5. Nuo 1 pakelio, kuriame yra 20 cigarečių, – 5,12 Lt akcizo.

6. Nuo 1 l dyzelino – 1,14 Lt akcizo.

Tarkime, kad statistinis Lietuvos darbuotojas per mėnesį suvartojo (nesinorėtų nei padauginti, nei pamažinti kiekio, o rasti viduriuką): 6 butelius alaus, 4 skardines sidro, 1 butelį vyno, pusę butelio stipresnio (ne kontrabandinio) gėrimo, 5 pakelius (ne kontrabandinių) cigarečių, 40 l (ne kontrabandinio) dyzelino.

Gauname: 6*0,23+4*0,43+1*1,69+0.5*8,92+5*5,12+40*1,14=80,45 Lt akcizo mokesčių.

Dabar belieka viską išreikšti realiais procentais. Tiksliau tariant, apskaičiuoti, kokia gi dalis mūsų atlyginimo priklauso mums, o kokia valstybei.

Taigi, kaip jau išsiaiškinome, tikrasis nepaslėptas mūsų atlyginimas siekia 2623,6 Lt.

Mokesčiai, kuriuos mes nuo šio atlyginimo sumokame valstybei yra tokie:

1. Darbdavio mokestis „Sodrai“ – 623,6 Lt, tai sudaro 23,77 proc. nuo mūsų tikrojo atlyginimo.

2. Mūsų mokami mokesčiai nuo rodomo „popierinio“ atlyginimo, t. y. nuo 2000 Lt:

2.1. SDM „Sodrai“ 120 Lt, tai sudaro 4,57 proc. nuo mūsų tikrojo atlyginimo.

2.2. PSDM „Sodrai“ – 60 Lt, tai sudaro 2,29 proc. nuo mūsų tikrojo atlyginimo.

2.3. GPM – 253,5 Lt, tai sudaro 9,66 proc. nuo mūsų tikrojo atlyginimo.

3. PVM – 271,87 Lt, tai sudaro 10,36 proc. nuo mūsų tikrojo atlyginimo.

4. Akcizo mokestis – 80,45 Lt, tai sudaro 3,07 proc. nuo mūsų tikrojo atlyginimo.

Na, ir dabar belieka viską susumuoti ir pažiūrėti, kokį rezultatą gausime.

23,77 proc. + 4,57 proc. + 2,29 proc. + 9,66 proc. + 10,36 proc. + 3.,7 proc. = 53,72 proc.

Iš šių skaičių akivaizdžiai matome, kad mes sumokame valstybei daugiau nei pusę savo atlyginimo, kai mums iš jo lieka tik apie 46 proc.

Beje, į mūsų apskaičiavimus neįtraukėme daug kitų mokesčių (muito, žemės, paveldimo turto), kurie mūsų atlyginimą dar labiau apkarpo, o valstybės iždą, žinoma, papildo. Čia apžvelgėme tik pagrindinius mokesčius, su kuriais susiduriame kiekvieną mėnesį ar netgi kiekvieną dieną.

Mokesčių sistema pas mus yra sudaryta taip, kad paprastas žmogus kuo mažiau susigaudytų, kiek iš tiesų iš jo sąžiningai uždirbto atlyginimo atsirėžia valstybė.

Jei jau šioje vietoje trūksta skaidrumo, tai ko norėti iš verslininkų? Kad jie sąžiningai mokėtų mokesčius ir dingtų visokios juodos buhalterijos ir vokeliai? Taip pat – ko tikėtis iš paprastų žmonių? Kad jie nesipiltų dyzelino pas pažįstamą garaže ir nepirktų iš pasienio parvežtų pigių cigarečių?

Žuvis genda nuo galvos.

Šį tekstą  Aistė Balčienė parašė drauge su Andriumi Balčiumi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius