R.Širvinskas-Makalius vairavimo egzaminą išlaikė ne iš pirmo karto. Žmonės.lt jis sakė net nesitikėjęs, kad šįkart pavyks – labai jaudinosi, vos nepražiopsojo egzamino laiko. „Anksčiau neišlaikiau, nes viršijau greitį! Labai norėjau greičiau baigti egzaminą ir pralėkiau per miestą 70 km/val., o iš to jaudulio visai nepastebėjau, kokiu greičiu važiuoju. Išties labai seniai nesu taip jaudinęsis. Manau, net per kalbėjimo egzaminą mokykloje taip nesijaudinau, kaip čia – vairavimo egzamine. Anksčiau neišlaikęs, šiandien vos vos prisiminiau, kad užsiregistravau egzaminui dar kartą. Buvau tam visai nepasiruošęs – mėnesį nesėdėjau prie vairo, keliavau. Bet sužinojau, kad jeigu šiandien neatvyksiu laikyti egzamino, kitos galimybės teks laukti mėnesį. Paskaičiavau, kad praktikos egzaminas kainuoja panašiai kaip vairavimo pamoka, todėl pamaniau, kad man tai bus tiesiog gera praktika“, – pasakojo R.Širvinskas-Makalius.
Galbūt dėl to, kad išlaikyti egzamino jis nesitikėjo, ir važiavo taip ramiai, atsipalaidavęs. Toks požiūris pasiteisino: jaudulys kojos nepakišo, vairuotojo pažymėjimas Makaliaus rankose atsidurs jau po dešimties dienų.
Nusprendžiau, kad neisiu į sporto klubą, vietoje jo mokysiuosi vairuoti. Nėjau į klubą tol, kol išlaikiau egzaminą.
Paaukojo sporto klubą
Kodėl vairuotojo pažymėjimo Makaliui prisireikė tik dabar? Kiti juk dar besimokydami mokykloje stengiasi vairavimo egzaminą išlaikyti, o tada jau – pirmyn, važiuojam! Tačiau keliautojas pasakoja tiesiog nejautęs poreikio vairuoti pats: esant reikalui važiuodavo viešuoju transportu, o nuo namų iki darbo jam – vos penkios minutės pėsčiomis.
Vis dėlto ilgainiui išmokti vairuoti Makalius užsinorėjo. „Pasidarė gėda, kad draugai nuolat mane visur vežioja, net mama mane kur reikdavo paveždavo, aš pats be automobilio kaip be rankų pradėjau jaustis, net ėmė pabosti ilgas taksi laukimas... Šiaip gal ir iki šiol nebūčiau išsilaikęs egzamino, jeigu ne mane užregistravę draugai“, – atskleidė.
Taip taip, supratote teisingai – mokytis vairuoti Makalius pasiryžo ne pats, o ir procesas užtruko. „Pernai sausį draugai mane užregistravo į vairavimo mokyklą, nes pats niekaip neprisiverčiau. Matyt, draugams atsibodo nuolat mane pasiimti iš namų ir parvežti atgal, kai visi kartu kažkur lėkdavom. Praėjusių metų pradžioje per du mėnesius beveik sąžiningai lankiau teorijos paskaitas – kaip tik nebuvo labai daug darbo, turėjau laiko. Teorijos egzaminą iš pirmo karto ir... prasidėjo kelionių sezonas. Mus užpuolė skaitytojai su laiškais, prašymais, todėl atidėjau ne tik savo planuotas atostogas, bet ir praktinį vairavimą. Atėjo žiema, prisiminiau, kad jau metus negaliu pribaigti šito reikalo – reikia susiimti. Nusprendžiau, kad neisiu į sporto klubą, vietoje jo mokysiuosi vairuoti. Nėjau į klubą tol, kol išlaikiau egzaminą“, – apie ryžtą pasakoja jis.
Tačiau nors vairuotojo pažymėjimą atsiims netrukus, nuosavo automobilio R.Širvinskas-Makalius dar neturi. „Automobilio dar neturiu, keistai skamba, bet net nesu nusižiūrėjęs jokio... Draugams tik sakiau, kad noriu balto balto ir nedidelio, miesto tipo automobilio. Juk tai pirmas automobilis, didelį būtų sunku vairuoti! O draugai nusijuokė, kad išsirinkau spalvą, bet ne modelį... Na, turiu dar 10 dienų pasvajoti ir paieškoti savo automobilio. Pirksiu visiškai naują, tiesiog nenoriu būti ne pirmasis savo automobilio vairuotojas“, – paaiškino.
