Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Greitojo maisto pavojai: kokiems organams kenkia labiausiai?

Mėsainis.
Fotolia nuotr. / Mėsainis.
Šaltinis: „Edita“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Neigiamas greitojo maisto poveikis aptariamas dažnai, bet užkandinių verslas klesti, o gatvėmis vaikšto vis daugiau antsvorio turinčių suaugusiųjų ir vaikų. Tad peržvelkime naujausius tyrimus, kurių rezultatai verčia gerai pagalvoti prieš užsisakant dar vieną mėsainį.

Greitojo maisto restoranų populiarumas stebina. Vien JAV jų yra apie 160 tūkst., kasdien juose apsilanko apie 50 mln. amerikiečių. Ne paslaptis, kad anapus Atlanto gyvena daugiausia nutukusių žmonių – beveik 31 proc. JAV gyventojų turi antsvorio. Nutukusių vaikų skaičius jau vejasi suaugusiųjų... Teisinamasi, kad žaibiškas gyvenimo tempas verčia rinktis greitąjį maistą. Tačiau mokslininkai įsitikinę, kad būtent greitasis maistas skatina norą gyventi greičiau.

Kanados mokslininkai atliko įdomų tyrimą. Jie stebėjo 57 savanorių elgesį. Kai kuriems iš jų buvo parodyti šeši greitojo maisto tinklų, tokių kaip „McDonald‘s“ ar KFC, logotipai. Prieš parodant logotipus ir paskui buvo matuojama, kaip greitai tyrimo dalyviai perskaito kelių šimtų žodžių tekstą. Nustatyta, kad pamatę logotipus žmonės skaito greičiau.

Antroje eksperimento dalyje savanorių buvo klausiama, ar jie norėtų iš karto gauti mažesnę pinigų sumą, ar didesnę po savaitės. Paaiškėjo, kad logotipus pamatę žmonės buvo nelinkę laukti ir verčiau tenkintųsi mažesne pinigų suma. Anot tyrimui vadovavusio Toronto universiteto profesoriaus Chen-Bo Zhongo, greitasis maistas skatina veiksmingai panaudoti laiką ir greitai pasitenkinti. Tačiau bėda, kad susidūręs su greituoju maistu žmogus pajunta būtinybę taupyti laiką net tada, kai jo turi užtektinai. Tereikia pažvelgti į savaitgalį greitojo maisto užkandinėse sėdinčius žmones ir stebėti, kokiu greičiu jie suvalgo net didžiausias porcijas...

Sudie sveikatai

Anot Toronto universiteto profesoriaus Chen-Bo Zhongo, greitasis maistas skatina veiksmingai panaudoti laiką ir greitai pasitenkinti. Tačiau bėda, kad susidūręs su greituoju maistu žmogus pajunta būtinybę taupyti laiką net tada, kai jo turi užtektinai.

Taip humoro nestokojantis gydytojas Drew Ordonas vadina greitąjį maistą. Juokas juokais, bet tyrimai rodo, kad nuolat valgydami greitąjį maistą kenkiame ne tik dailioms kūno linijoms. Vienas iš labiausiai pažeidžiamų organų – kepenys. Tyrimais nustatyta, kad greitojo maisto daroma žala labai primena hepatito pasekmes. Ypač pavojingos yra gruzdintos bulvytės, nes jose gausu įvairių kenksmingų medžiagų. Daugelis turbūt nė nežino, kad traškios skrudintos bulvytės prieš skrudinimą apvoliojamos cukruje, o iškeptos gausiai apibarstomos druska. Nuo skrundančio cukraus jos tampa traškios ir įgauna auksinę spalvą.

Kepenims taip pat labai kenkia kepti svogūnų žiedai ir gruzdinta vištiena. Pasak gydytojo, su greituoju maistu suvartojamas riebalų kiekis lemia būklę, vadinamą riebiosiomis kepenimis. Tokie kepenų enzimų pokyčiai primena dėl hepatito sutrikusios kepenų funkcijos simptomus.

Kepenų funkcija – ne vienintelis sveikatos indikatorius, rodantis, kokią grėsmę sveikatai kelia greitasis maistas. Vaikai, valgantys daug greitojo maisto, linkę sirgti astma. Britų mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo pusė milijono dviejų amžiaus grupių vaikų. Klausimyną apie jų sveikatą pildė tėvai arba globėjai. Aiškintasi vaikų mitybos įpročiai ir jų sveikatos būklė. Klausta, ar vaikams nesergant peršalimo ligonis pasunkėja kvėpavimas, užgula nosį. Dėl tyrimo objektyvumo pateikta ir papildomų klausimų apie vaikų aktyvumą, svorį, mamos žalingus įpročius nėštumo metu. Paaiškėjo, kad greitasis maistas – vienintelė maisto rūšis, tiesiogiai susijusi su astma. Jei per savaitę tris arba daugiau kartų valgoma greitojo maisto, sunki astma 13–14 m. amžiaus vaikams išsivysto 39 proc., jaunesniems vaikams – 27 proc. dažniau nei įprasta. Greitasis maistas taip pat didina riziką atsirasti sunkiam rinitui.

Kenksminga smegenims

Valgantiems greitąjį maistą žmonėms didėja gliukozės ir insulino kiekis, žalojamos kraujagyslės. Šie faktoriai gali lemti netgi aklumą ir galūnių amputaciją. Be to, insulinas susijęs ir su smegenų veikla – jis padeda išlaikyti smegenų kraujagysles sveikas ir smegenų ląstelėms (neuronams) pasisavinti cukrų. Sveiki neuronai kaupia informaciją arba, kitaip tariant, įsimena. Insulinas susijęs ir su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, smegenyse padedančioms perduoti informaciją.

Nuo greitojo maisto cukraus kiekis kraujyje labai padidėja. Insulinas cukrų (gliukozę) verčia riebalais ir juos kaupia riebalų ląstelėse, raumenyse ir kepenyse. Ilgainiui šie pradeda priešintis insulino atgabenamoms riebalų atsargoms, todėl reikia vis daugiau insulino, kad pasipriešinimas būtų įveiktas. Insulino perteklius labai žalingas smegenims, nes pradeda strigti neuronų ryšiai, kenčia smegenų veikla. Atsparumas insulinui siejamas su smegenų pažeidimais – atsiranda pažeistų baltymų sankaupų. Jos laikomos vienu iš pagrindinių Alzheimerio ligos simptomų.

JAV atliktas moksleivių pažangumo ir mitybos įpročių tyrimas irgi atskleidė, kad greitasis maistas kenkia žmogaus smegenims. Tyrimo metu vaikai, kurie bent tris kartus per savaitę valgydavo greitojo maisto: mėsainių, dešrainių, traškučių ir kt., žinių patikrinimo testus atliko keliolika procentų prasčiau už kitų mokinių vidurkį. Tiek pat prastesni buvo ir matematikos, anglų kalbos ir kitų dalykų testų rezultatai.

Vanderbilto universiteto (JAV) mokslininkai ištyrė daugiau kaip pusšešto tūkstančio vaikų, ir rezultatai buvo akivaizdūs. Visi vaikai, kurie ne rečiau kaip triskart per savaitę valgydavo greitojo maisto, prasčiau mokėsi.

Sunku atsispirti

Kai kurių tyrimų duomenimis, amerikiečių dėl greitojo maisto vartojimo pirštais badyti neturėtume. Paaiškėjo, kad kas antras lietuvis greitojo maisto valgo bent kartą per savaitę. Žinoma, iki JAV, kur jo valgoma kasdien triskart per dieną (kai kuriose valstijose net dažniau) toloka, tačiau susirūpinti jau verta.

Greitojo maisto populiarumo paslaptį įminė „Scripps“ tyrimų instituto (JAV) mokslininkas Paulas Kenny. Mokslininkas atliko eksperimentus su žiurkėmis ir nustatė, kad tarp greitojo maisto sukelto nutukimo ir noro maitintis nesveiku maistu esama tam tikro ryšio. Kurį laiką žiurkės buvo neribotai šeriamos labai kaloringu maistu. Pastebėta, kad prie tokio valgiaraščio jos labai greitai priprasdavo ir ėsdavo netgi tada, kai žinojo, kad už tai gresia elektros šokas. Greitojo maisto poreikis toks stiprus, kad baimė sustorėti jo neįveiks... O štai salotų lapus ir grūdus ėdusios žiurkės, iškilus pavojui, šių gardėsių lengvai atsisakydavo. Prie greitojo maisto pripratusios žiurkės, jo negaudamos, netgi „paskelbdavo“ kelių savaičių bado streiką ir į sveiką maistą nežvilgtelėdavo net akies krašteliu. Vėl gavusios greitojo maisto, prisirydavo ir laukdavo kitos porcijos, kad ir kada ji būtų.

Šie tyrimai rodo, kad nesveikas maistas sukelia priklausomybę, panašią kaip narkotinės medžiagos. Jo norisi bet kokia kaina, geidžiamo produkto negali atstoti joks kitas. Šiurpu, tiesa?

Greitasis maistas negenda

Ne mažiau šiurpu tai, kad kai kurios greitojo maisto rūšys negenda. Amerikietės Sally Davies ir Joann Brusco „McDonald‘s“ užkandinėse pirko rinkinių vaikams „Happy Meal“. Abi moterys rinkinius padėjo kambaryje ant lentynos ir laukė, kol šie suges. S. Davies kasdien fotografuodavo, kaip atrodo mėsainis ir gruzdintos bulvytės. Po pusmečio moteriai tai pabodo, nes, išskyrus pradingusį viliojamą kvapą, maistas liko nepakitęs. Antroji stebėtoja J. Brusco tyrimą tęsė vienerius metus. Rezultatai tokie pat – valgis liko nepakitęs.

Moterys juokauja, kad dažnai vartodami tokį maistą galime užsitikrinti pomirtinį gyvenimą ne tik sielai, bet ir kūnui. Dėl įvairiausių sintetinių medžiagų, kurių yra greitajame maiste, kūnas turėtų ilgai neirti. Deja, toks ilgaamžiškumas menkai teguodžia, nes gyvenimo kokybė labai suprastėja – jaučiamės apsunkę ir pavargę, neturime energijos, negalime susikoncentruoti į mokslą ir darbą, nes greitajame maiste beveik nėra naudingųjų medžiagų. Ilgainiui piktnaudžiaujant greituoju maistu galima susirgti hipertenzija, širdies ligomis.

Greitojo maisto rūšys

Daug kam frazė „greitasis maistas“ asocijuojasi su mėsainiais ir bulvytėmis, bet greitojo maisto rūšių yra kur kas daugiau. Greitasis maistas atsirado Senovės Romos, Pietryčių Azijos, Vakarų Afrikos ir Artimųjų Rytų senųjų miestų prekyvietėse. Pagrindinis tokio maisto pranašumas buvo galimybė jį suvalgyti einant, nereikėdavo stalo įrankių, netgi lėkščių.

Shutterstock nuotr./Traškūs viščiukų sparneliai
Shutterstock nuotr./Traškūs viščiukų sparneliai

Šiandien populiariausi ir labiausiai pasaulyje paplitę greitojo maisto produktai yra traškučiai, sumuštiniai, mėsainiai, kepta vištiena (blauzdelės ir sparneliai), gruzdintos bulvytės, picos, dešrainiai ir ledai. Jų visada galima įsigyti pakeliui, t. y. kioskuose, degalinėse, pakelės užeigose, užkandinėse.

Greitojo maisto užkandinės ir restoranai plinta po visą pasaulį. Iš pradžių greituoju maistu maitinosi ir figūras bei sveikatą gadinosi turtingiausių pasaulio šalių gyventojai, dabar nuo vakariečių neatsilieka ir Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos, Polinezijos gyventojai. Kartu su greituoju maistu šiose šalyse paplito ir nutukimas.

Oksfordo universiteto profesorius, sveikos mitybos specialistas Stanley Ulijaszekas ir jo tyrėjų komanda apskaičiavo, kad per pastaruosius devynerius metus nutukusių žmonių išvardytose šalyse padaugėjo nuo 18 iki 21 proc. Anot specialisto, tai neregėtai spartus augimas – net JAV, kuri yra šiuolaikinio greitojo maisto tėvynė, nutukusių žmonių skaičius nedidėjo taip greitai.

O kaipgi Lietuva? Vis dar esame daugybės pavyzdingai lieknų žmonių šalis, bet greitojo maisto užkandinių daugėja...

Tekstas – A. Viskantaitės

„Edita“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie MAISTO rubriką