Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vegetarų tipai. Ką verta žinoti?

Maisto gamyba
„Fotolia“ nuotr. / Maisto gamyba
Šaltinis: www.ekorekomendacijos.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pop­u­liarė­jančios veg­e­ta­rizmo, veg­anų ar žali­aval­gių diskusi­jos apie maisto kultūrą skatina susi­mastyti, kiek gam­tos resursų reikia, kad mais­tas pasiektų mūsų stalą. Paly­gi­nti su kitais maisto pro­duk­tais, mėsos palieka­mas van­dens sunaudojimo pėd­sakas yra vienas didži­ausių.

Kas tai yra? Galvijų išgeriamas van­duo sudaro tik nedidelę dalį jau­tienos van­dens pėdsako, pagrind­inė dalis sunau­do­jamo van­dens tenka pašarui. Van­dens pėd­sakas lengvi­au­siai ir aki­vaizdži­au­siai mažėja maži­nant var­to­jamos mėsos kiekį.

Žmones, kurie renkasi alter­natyvius mity­bos būdus, motyvuoja skirtin­gos priežastys – vieni tai daro dėl sveikatos sume­timų, kiti siekia gyventi darnoje su gamta, dar kiti – dėl etinių sume­timų.

Spe­cial­is­tai spėja, kad mūsų šalyje mėsos nevalgo 1–2 pro­cen­tai gyventojų

Jungt­inėse Amerikos Val­sti­jose ir Didžio­joje Bri­tani­joje skaičiuojama, kad vegetarais save vadina apie 7–11 proc. (šalti­nis: wikipedia) gyventojų. Lietu­voje sta­tis­tiniai duomenys apie veg­e­tarus nėra renkami. Spe­cial­is­tai spėja, kad mūsų šalyje mėsos nevalgo 1–2 pro­c. gyventojų.

Veg­e­ta­rizmo privalumai:

  • veg­e­tarų krau­jospūdis, cho­les­tero­lio kiekis papras­tai yra gerokai mažes­nis nei val­gančiųjų mėsą;
  • veg­e­tarai atsikrato dauge­lio virškin­imo prob­lemų, nor­mal­izuo­jasi jų žarnyno veikla. Tam pasitar­nauja ląsteliena, mat ji iš orga­nizmo pašalina dau­gumą kenksmingų medžiagų;
  • veg­e­ta­riz­mas be kokių nors papil­domų preparatų var­to­jimo ir nuo­la­tinio fizinio krūvio padeda palaip­sniui mažinti svorį;
  • kas­dien suval­gy­damas daug augal­inės kilmės maisto, žmogus jaučiasi aktyvesnis ir energingesnis. Toks orga­niz­mas yra ats­pares­nis įvairiems susirgimams;
  • veg­e­tarai gali pasi­girti ilgesne gyven­imo trukme. Tačiau šį veiksnį dažnai lemia ir tai, kad vegetarai paprastai neturi žalingų įpročių.

Veg­e­ta­rų tipai

Veg­e­ta­riz­mas skirstomas į griežtą (visišką) ir pusiau griežtą (dal­inį). Griež­tas veg­e­ta­rizmas – atsisakoma visų gyvūninės kilmės pro­duktų, pusiau griež­tas – nevar­to­jama tik mėsos, bet var­to­jami kai kurie kiti produktai.

Veg­anai – griežti veg­e­tarai. Nevar­toja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų.

Ovolak­toveg­e­tarai – nevalgo žuvies, mėsos, bet valgo kiaušinius, pieną ir jo produktus.

Lak­toveg­e­tarai – valgo pieną ir jo produktus.

Semi­veg­e­tarai – pusiau veg­e­tarai. Nevalgo raudonos mėsos, valgo baltą mėsą ir žuvį, taip pat kiaušinius, pieną ir jo produktus.

Žaliojo maisto veg­e­tarai – žali­aval­giai (raw food).

Veg­e­ta­riz­mas

Veg­e­taras (lot. veg­e­tar­ius – augali­nis) – žmogus, kuris maiti­nasi augaliniu maistu ir nevalgo mėsos. Veg­e­taras paprastai laiko­mas fiz­iškai ir dvasiškai stipriu žmogumi, nea­gresyviu, mylinčiu žmones bei gyvūnus, atspariu ligoms ir ilgai gyvenančiu. Veg­e­tarais buvo Leonar­das da Vinci, Isaacas Newtonas, Volteras, Jean-Jacques Rousseau, Alber­tas Einsteinas.

Veg­anai

Veg­a­niz­mas – tai veg­e­ta­rizmo rūšis, kai žmogus visiškai atsisako var­toti bet kok­ius gyvūninės kilmės pro­duk­tus. Beveik visi recep­tai, kurie tradi­ciškai yra su gyvūn­inės kilmės pro­duk­tais, gali būti pri­taikyti veg­anams pakeičiant gyvūnines sudėtines dalis augalini­ais analo­gais. Pavyzdžiui, vietoj karvės pieno gali būti nau­do­ja­mas riešutų, grūdų, ryžių arba sojų pienas, kiaušiniai gali būti pakeisti obuolių padažu. Mėsą veganai keičia produktais, pagamintais iš sojos, daržovių, grūdų, lęšių, ir kt. Sasko­niu, tokie pro­duk­tai yra labai panašūs į mėsos produktus.

Žali­aval­gystė

Gyvas mais­tas (angl. raw food, dar vad­i­na­mas žaliu maistu) – tai ter­miškai neapdoro­tas mais­tas, kuris ruošia­mas ne aukštes­nėje nei 42 °C tem­per­atūroje. Pro­duk­tai var­to­jami tik natūraliu pavi­dalu – nei ver­dami, nei kepami. Žali­aval­giai nevar­toja nei mėsos, nei žuvies, nei pieno pro­duktų ar kiaušinių. Jie renkasi vai­sius, daržoves, sėk­las, grū­dus ir žalumynus, iš kurių džiov­inant, daig­i­nant, spaudžiant, raug­i­nant, mirkant ir malant pagam­i­nama neįtikėti­nai skanių patiekalų.

Ką gal­ime daryti kitaip?

Veg­e­tarais tam­pama dėl dorovinių paskatų, siekiant išsaugoti natūralią gamtą, miškus, sveikatos sume­ti­mais ar siekiant atkreipti dėmesį į bado prob­le­mas žemėje. Nesiūlome per vieną dieną visiškai atsisakyti mėsos ir drastiškai keisti savo mity­bos įpročius, tačiau į savo racioną įtraukus dau­giau daržovių, pasi­jusime ir sveikesni ir laimingesni.

Šie nedideli elgsenos pokyčiai neturės didelės įtakos jūsų gyven­imo koky­bei, bet poveikis gam­tai bus milžiniškas.

www.ekorekomendacijos.lt
www.ekorekomendacijos.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie MAISTO rubriką