Naujosios taisyklės įpareigoja ES valstybes nustatyti ne mažesnę nei dvejų metų laisvės atėmimo maksimalią bausmę už kibernetinius nusikaltimus – tokius kaip neteisėta prieiga prie informacinių sistemų, neteisėtas įsikišimas į sistemą ar jos duomenis bei duomenų perėmimas.
Tuo tarpu kibernetinių išpuolių prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus (branduolines elektrines, transporto ir vyriausybės tinklus) rengėjams bei vykdytojams maksimalios bausmės turės būti ne trumpesnės nei įkalinimas penkeriems metams. Už „botneto“ – kibernetiniams išpuoliams skirto užkrėsto kompiuterių tinklo – sukūrimą maksimali bausmė turės būti ne mažesnė nei įkalinimas trejiems metams.
Atitinkamos ES šalies institucijos privalės per ne daugiau kaip aštuonias valandas sureaguoti į skubų kitos ES valstybės prašymą ištirti kibernetinį išpuolį. Tai leis greičiau ištirti kibernetinius nusikaltimus, kurie neturi sienų. Pavyzdžiui, programišiai gali veikti iš Nyderlandų su operacine vadaviete Vokietijoje tam, kad pasitelkdami užkrėstais kompiuteriais Ukrainoje pažeistų banko informacinę sistemą Lietuvoje.
Šioms taisyklėms, dėl kurių jau neformaliai sutarta su ES Taryba, Piliečių laisvių komitete pritarė 36 EP nariai, o 8 nepritarė. Tikėtina, kad liepos m. plenarinėje sesijoje Strasbūre Europos Parlamentas galutinai jas patvirtins.
