Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

7 didžiausi Žemėje rasti meteoritai

Meteoritas – iš kosmoso gelmių atskriejęs dangaus kūnas, kuris sugebėjo išlikti po pragariško skrydžio per atmosferą ir nusileisti ant planetos paviršiaus. Dažniausiai žmonėms pavyksta rasti smulkių meteoritų, kurie Žemėn nukrenta nedidelių akmenukų pavidalų. Tačiau meteoritų būna ir kur kas didesnių.
800 Mbozi meteoritas Tanzanijoje
800 Mbozi meteoritas Tanzanijoje / Wikipedia nuotr.

Meteoritų nereikėtų painioti su asteroidais, kurie yra kur kas didesni. Vis dėlto neteisinga būtų manyti, kad meteoritai būna tik smulkūs. Štai septyni didžiausi ant Žemės nukritę meteoritai.

7. Vilameto meteoritas, JAV

Vilameto luistą garbino indėnai – jie ir šiandien reikalauja, kad akmuo būtų grąžintas. 

Vilameto meteoritą Amerikos šiaurės vakarų naujakuriai rado 1902 m. Išties didžiulis, masyvus ir įspūdingos išvaizdos kosminės uolienos luistas, sveriantis apie 15,5 tonos ir užimantis 7,8 kvadratinio metro. Vilameto meteoritas saugomas ir eksponuojamas Amerikos gamtos istorijos muziejuje.

Jis – didžiausias JAV rastas meteoritas. Apie 91 proc. jo kūno sudaro geležis, 7,62 proc. – nikelis. Oregone, kur jis buvo rastas, jokio smūginio kraterio rasti taip ir nepavyko.

Vilameto luistą garbino indėnai – jie ir šiandien reikalauja, kad akmuo būtų grąžintas. 1902 m. jį atrado ir JAV naujakurys Ellisas Hughesas. Supratęs, kad akmuo gali būti vertingas, žmogus plūkėsi tris mėnesius ir per tą laiką meteoritą nuvilko 3/4 mylios (apie kilometrą). Taip jis norėjo meteoritą ištempti iš žemės, kuri priklausė Oregono geležies ir plieno kompanijai bei pasisavinti šį unikalų svečią iš dangaus. Tačiau gudrutis buvo pričiuptas, o gražuolis meteoritas vėliau buvo parduotas minėtam gamtos istorijos muziejui. Už apvalią sumelę – 26 tūkst. JAV dolerių.

Wikipedia nuotr./Vilameto meteoritas
Wikipedia nuotr./Vilameto meteoritas

6. Mbozi meteoritas, Tanzanija

16 tonų Mobzi monstras buvo rastas Tanzanijoje 1930 m. Kaip ir Vilameto luisto atveju, jokio smūginio kraterio šio meteorito apylinkėse rasta nebuvo. Mokslininkai mano, kad šis milžiniškas fragmentas po susidūrimo arba nuriedėjo, arba čia nukritęs taip seniai, jog kritimo pėdsakų nelikę nė žymės.

Meteoritas yra 3 metrų ilgio ir 1 metro aukščio. Mbozi taip pat sudaro meteoritinė geležis su silikatų priemaišomis. Tiesa, jame yra ir apie 8 proc. nikelio.

Kai Mbozi meteoritas buvo rastas, didžioji jo dalis slūgsojo po žeme. Šiandien jis eksponuojamas iškastas – visu gražumu, ant postamento, nors teigiama, kad originali jo pozicija išsaugota.

Wikipedia nuotr./800 Mbozi meteoritas Tanzanijoje
Wikipedia nuotr./800 Mbozi meteoritas Tanzanijoje

5. Agpaliliko meteoritas, Grenlandija

Įdomiausias šio nekviesto svečio istorijos momentas – Agpaliliko meteoritas tėra vienas iš keturių didžiulių Grenlandijos Jorko kyšulio (Cape York) meteorito fragmentų. Kitaip tariant, Agpaliliko „tėvas“ suskilo ore į keturis stambius, maždaug 20 tonų svorio akmenis. Manoma, kad jis Žemėn krito maždaug prieš 10 tūkst. metų. (Beje, šiame septynetuke rasime ir Ahnighito brolį).

O atrado šį klajūną 1963 m. Vagnas F. Buchwaldas. Beje, Agpalilikas reiškia „Vyras“. Grenlandijos eskimai jį naudojo kaip metalo šaltinį ginklams ir įrankiams. Tyrėjų ausis istorijos apie šį akmenį pasiekė dar 1818 metais. Laikotarpiu nuo 1818 iki 1883 m. buvo surengtos penkios šio meteorito paieškų ekspedicijos, tačiau visos jos baigėsi nesėkmingai – akmuo buvo rastas tik 1963 m.

Dabar šis meteoritas saugomas Geologijos muziejuje Kopenhagoje (Danija).

 

4. Bakubirito meteoritas, Meksika (Bacubirito)

Didžiausias Meksikos meteoritas yra ir vienas didžiausių meteoritų Žemėje. Minias turistų sutraukiantis 4 metrų ilgio Bakubiritas sveria apie 22 tonas ir yra eksponuojamas Culiacane (Meksika).

Šį monstrą 1892 m. atrado amerikiečių geologas Gilbertas Ellis Bailey. Ieškoti akmens jį į Centrinę ir Pietų Ameriką delegavo Čikagos leidinys „Interocean“. Geologas akmenį iškasė pasitelkęs vietos gyventojų pajėgas. Kaip ir visi meteoritai, šis buvo pavadintas vietovės, kurioje buvo rastas, garbei.

Wikipedia nuotr./Bakubirito meteoritas
Wikipedia nuotr./Bakubirito meteoritas

3. Ahnighito meteoritas, Grenlandija

Tai – sunkiausias meteoritas, kurį žmonėms yra pavykę pergabenti į ekspozicijai tinkamesnę 

O čia – didesnysis jau minėto Agpaliliko brolis dvynys arba stambiausias Jorko meteorito fragmentas, sveriantis net 31 toną. Tai – sunkiausias meteoritas, kurį žmonėms yra pavykę pergabenti į ekspozicijai tinkamesnę vietą. Jis buvo parduotas JAV Gamtos istorijos muziejui, kur dabar ir saugomas.

Ahnighito Grenlandijos eskimų kalba reiškia „palapinė“. Šį „broliuką“ 1894 m. surado Arkties tyrinėtojas iš Amerikos Robertas E. Peary. Rasti šį milžiną jam padėjo neįvardintas vietos gyventojas.

Į laivą R. E. Peary meteoritą gabeno net trejus metus. Tuo tikslu Grenlandijoje teko nutiesti pirmąją geležinkelio liniją. Neįkainojama buvo ir vietos eskimų pagalba. Vis dėlto tyrinėtojas savo laimikį pardavė JAV gamtos istorijos muziejui už tais laikais labai solidžią sumelę – 40 tūkst. JAV dolerių.

Ahnighito/Ahnighito meteoritas
Ahnighito/Ahnighito meteoritas

2. El Chaco, Argentina

Likimo ironija – šis sidabro šalyje rastas gigantas didžiausių meteoritų rikiuotėje tenkinasi sidabro apdovanojimu, nes yra tik antras didžiausias meteoritas pasaulyje. Nors sveria 37 tonas. Tai yra stambiausias didesnio suskilusio meteorito fragmentas. „Motininis“ meteoritas išsibarstė 60 kvadratinių kilometrų plote Campo del Cielo apylinkėse (Argentina).

El Chaco buvo rastas 1969 m. metalo detektoriumi – penkių metrų gylyje po žeme. Tiesa, jį supęs krateris, kuriam, kaip manoma, apie 4-5 tūkst. metų, buvo žinomas dar 1576 metais. Sunku patikėti, tačiau 1990 m. Argentinos policija užkirto kelią meteoritų medžiotojui Robertui Haagui ir sutrukdė jam pasisavinti El Chaco, nors šis akmuo tada jau buvo išgabentas iš šalies.

Wikipedia nuotr./El Chaco meteoritas Argentinoje
Wikipedia nuotr./El Chaco meteoritas Argentinoje

1. Hoba, Namibija

Tai – didžiausias kada nors rastas meteoritas Žemėje. Mokslininkai mano, kad jis sveria apie 60 tonų, o Žemėn atgulė prieš maždaug 80 tūkst. metų. Jis buvo atrastas 1920 m. vieno Namibijos ūkininko, kai šis ardamas žemę kabino akmenį plūgu.

Hobą sudaro apie 84 proc. geležies ir 16 proc. nikelio. Dėl didžiulės masės jis iš savo radimvietės nebuvo pajudintas ir tebelikęs Nambijoje.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius