Organinius junginius mokslininkai užfiksavo 2007 metais NASA paleisto zondo „Dawn“ įrankiu – Regimojo spektro ir infraraudonųjų spindulių spektrometru. Šis zondas aplink Cererą sukiojasi nuo 2015 metų. Anksčiau tas pats aparatas Cereroje yra radęs druskos ir amoniako. Be to, „Dawn“ ir kiti teleskopai Cereroje yra aptikę ir vandens ledo, ir karbonatų. Teoriškai, visus šiuos junginius suplakus į vieną ir luktelėjus kelis milijardus metų galima tikėtis, kad savaime rasis gyvybė.
„Esama duomenų, kad Cereroje yra hidrintų mineralų su amoniaku, vandens ledo, karbonatų, druskų, o dabar aptikta ir organinių junginių. Šis naujasis „Dawn“ atradimas įrodo, kad Cereroje yra visi esminiai gyvybę sudarantys elementai“, – sakė viena iš žurnale „Science“ publikuoto tyrimo autorių, Pietvakarių tyrimų instituto (JAV) vyr mokslininkė Simone Marchi.
Didžiausia organinių junginių koncentracija nustatyta ties 50 km skersmens Ernuteto krateriu Cereros šiauriniame pusrutulyje. Mokslininkai tiksliai negali įvardinti organinių junginių, tačiau panašu, kad jie priklauso tai pačiai grupei, kaip ir Žemės organiniai junginiai, sudarantys į dervas panašius mineralus.
Mokslininkai taip pat galvoja, kad šie organiniai junginiai Cereroje ir susidarė, o ne buvo atgabeni asteroiduose arba kometose. Mat galingo susidūrimo metu išsiskyrusi kaitra tikriausiai juos būtų suskaidžiusi, teigiama tyrimo ataskaitoje. Tiesa, mokslininkai negali tiksliai atsakyti, kokiu būdu tie junginiai iš planetos gelmių persikėlė į paviršių.
Manoma, kad Cerera susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų, o jos mineralinės sudėties nustatymas (ir išsiaiškinimas, ar Cereroje iš tiesų esama gyvybės) gali padėti mokslininkams geriau suprasti, kaip gyvybė gimė Žemėje. Šis naujausias tyrimas rodo, kad Cerera yra labiausiai tinkama vieta gyvybės paieškoms Saulės sistemoje po Marso .
