Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Hubble“ teleskopui pavyko užfiksuoti „giliausią“ galaktikų spiečių

Mėlynai pažymėtos toliausiai nuo mūsų nutolusios galaktikos
NASA nuotr. / Mėlynai pažymėtos toliausiai nuo mūsų nutolusios galaktikos
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kaskart „Hubble“ pavyksta užfiksuoti vis „gilesnius“ vaizdus. Šį kartą pavyko užfiksuoti vaizdus iš giliausių kada nors matytų galaktikų – Pandoros galaktikos spiečiaus, praneša BBC.

Mėlyni lankai paveiksliuke yra giliausi kada nors matytos galaktikos – 12 mlrd. metų – visai netrukus po Didžiojo sprogimo. Paslėpti objektai buvo užfiksuoti „padidinamuoju stiklu“ dėka pandora's cluster sudėtingų fizikų triukų, kurie leidžia NASA teleskopui matyti pasaulį spalvingos kūdikystės pradžioje.

Didžiulė Abelio gravitacija veikia kaip objektyvas, kuris pagyvina ir gerokai paryškina matomus objektus.

Šis vaizdas buvo pristatytas 223 – ame Amerikos astronomų suvažiavime Vašingtone. Tai pirmasis vaizdas iš supergilių visatos vaizdų, kurių imtasi pagal „Hubble“ teleskopo „Frontier Fields“ programą.

Pirmajame plane matyti spalvinga spiralė iš elipsinės galaktikos Abell 2744 – masyvaus spiečiaus Skulptoriaus žvaigždyne. Dėl sudėtingos formavimosi istorijos jis yra pavadintas Pandora, nes leido astronomams atskleisti daug sudėtingų fenomenų.

Didžiulė Abelio gravitacija veikia kaip objektyvas, kuris pagyvina ir gerokai paryškina matomus objektus. Tai leidžia „Hubble“ nustatyti 3 tūkst. šių foninių galaktikų, susietų su šimtais, esančiais pirmajame plane.

Blyškiausios yra 20 kartų blyškesnės nei užfiksuotos iki šiol. Jos atrodo ryškesnės dėl objektyvo fenomeno, jos tai pat yra ištemptos ir dubliuotos, visai kaip vaizdą iškreipiančiuose veidrodžiuose.

Šie vaizdai bus palyginti su vaizdais iš NASA „Splitzer“ teleskopo ir „Chandra“ rentgeno observatorijos, kad būtų rasta naujų įžvalgų apie galakitkas ir jų lydimas juodasias skyles.

Tai vienas iš trijų „Hubble“ paskelbtų atradimų.

Keturios nuostabios galaktikos buvo užfiksuotos taip, kaip atrodė prieš 13,2 mlrd. metų – praėjus vos 500 mln. metų po Didžiojo sprogimo. Ryškiausia iš jų formavo žvaigždes 50 kartų greičiau nei mūsiškė Paukščių Tako, tačiau tebuvo tik dvidešimtadalio mūsiškės dydžio.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT