„Mūsų jaunimas pasiryžęs pasiųsti žmogų į kosmosą per artimiausius 4–5 metus. Esu įsitikinęs, kad taip nutiks“, – teigė jis per Teherane surengtą ceremoniją, kur pristatyti du iranietiški palydovai.
„Esu pasirengęs tapti pirmuoju iraniečiu, kurį šalies mokslininkai paaukos šalies labui, ir keliauti į kosmosą, nors ir žinau, kad yra daugybė kandidatų“, – šmaikštavo jis.
Prezidentas pridūrė, kad yra pasirengęs „parsiduoti aukcione“, o lėšas skirti Irano kosmoso programai, kurios finansavimą teko sumažinti dėl tarptautinės bendruomenės įvestų ekonominių sankcijų, reaguojant į prieštaringai vertinamą Teherano branduolinę programą.
Iranas, kuris praėjusią savaitę paskelbė sėkmingai į kosmosą nuskraidinęs nedidelę beždžionę, iki 2020 metų į kosmosą ketina nuskraidinti žmogų.
M.Ahmadinejadas pirmadienį pristatė du mažus palydovus, pavadintus „Nahid“ ir „Zohred“ (tai persų ir arabų kalbomis reiškia „Venerą“)
Saulės baterijomis aprūpintas stebėjimų palydovas „Nahid“ turėtų skrieti 250–370 kilometrų aukštyje. Į tą pačią orbitą Iranas nuo 2009 metų iškėlė dar tris mažus palydovus.
„Zohreh“ – geostacionarinis ryšių palydovas bus iškeltas į 36 tūkst. kilometrų aukštį. To iki šiol padaryti Iranas nemėgino.
Kada palydovai bus iškelti, nepranešama.
Irano kosmoso programa kelia nerimą Vakarų šalims, kurios baiminasi, kad ji gali būti panaudota balistinių raketų, galinčių nešti branduolines galvutes, kūrimui. Teheranas tokius tvirtinimus neigia.
Kosmoso raketoms naudojama technologija gali būti pritaikyta ir balistinėms raketoms. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nuo 2007 metų įvedė beveik visišką embargą branduolinių ir kosmoso technologijų eksportui į Iraną.
Teheranas neigia, kad kosmoso programa kaip nors susijusi su tariamomis branduolinėmis ambicijomis.
