Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas būtų, jeigu visas planetas sutalpintume tarp Žemės ir Mėnulio?

Saulės sistemos planetos ir Plutonas
„Scanpix“ nuotr. / Saulės sistemos planetos ir Plutonas
Šaltinis: Technologijos.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pasirodo, vietos būtų kaip tik! Tie vidutiniškai 384 tūkst. km, kurie skiria Žemę ir Mėnulį, būtų kaip tik reikiamo dydžio plyšys, kuriame tilptų visos Saulės sistemos planetos. Ir dar liktų, vienais skaičiavimais – 8 030 km, kitais – 4 392 km laisvos erdvės. Bet jei visos planetos susibėgtų į štai tokią rikiuotę, prasidėtų įdomūs dalykai, tikina Kento universiteto Fizinių mokslų fakulteto profesorius Michaelas Smithas.

Savaime suprantama, planetos į tokią glaudžią kaimynystę niekada nesusibėgs. Vis dėlto ši „Reddit“ vartotojo „CapnTrip“ sukurta iliustracija labai vykusiai demonstruoja, kiek erdvės yra tarp Žemės ir Mėnulio. Ten tilptų Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas.

Ir dar liktų, iliustracijos autoriaus skaičiavimu, apie 8 030 km laisvos vietos, jei atstumu tarp Žemės ir Mėnulio laikytume vidutinį nuotolį – 384 400 km. Iš tikrųjų atstumas tarp Žemės ir Mėnulio varijuoja nuo 363 104 iki 405 696 km. Artimiausios ribos atveju Neptūnas į šį plyšį nebetilptų.

Tačiau portalo „Universe Today“ redaktorius Fraseris Cainas viską suskaičiavo tiksliau ir, jo teigimu, tos laisvos vietos liktų gerokai mažiau – 4 392 km. Mat planetų skersmenys (kilometrais) yra tokie:

Merkurijus 4 879

Venera 12 104

Marsas 6 771

Jupiteris 139 822

Saturnas 116 464

Uranas 50 724

Neptūnas 49 244

Iš viso 380 008

Tačiau ir jos pakaktų, kad draugijon būtų priimtas ir Plutonas, ir dar kuri nors nykštukinė planeta, išskyrus Eridę. Pastaroji būtų per didelė.

Neįtikėtinas išsiskyrusios energijos kiekis apšviestų visą galaktiką – šviesos spektaklis truktų savaitę. Tačiau apie žmoniją kituose pasauliuose niekas tada taip ir liktų nesužinojęs... 

Vis dėlto, kas nutiktų tokioje hipotetinėje Saulės sistemoje, kur visos planetos labai meiliai išsirikiuotų vorele?

„Toji nuostabi vorelė labai greitai virstų viena superplaneta, – atsakymą pateikia Kento universiteto Fizinių mokslų fakulteto profesorius Michaelas Smithas. – Visų pirma, Jupiteris nemirktelėjęs prarytų uolines nykštukes – Merkurijų, Venerą, Žemę ir Marsą. O vėliau į niūrias Jupiterio gelmes nugrimztų ir dujiniai milžinai – Saturnas, Uranas bei Neptūnas. Šių procesų metu prasidėtų kolosalaus masto svyravimai, tad į kosminę erdvę būtų nusviesti įspūdingi medžiagos kiekiai.“

„Kai Jupiteris prarytų Saturną, jo gelmėse susiformuotų masyvus branduolys ir nauja planeta, kurios maždaug ketvirtadalis medžiagos būtų išsviestas į kosmosą, – pasakoja mokslininkas. – Neįtikėtinas išsiskyrusios energijos kiekis apšviestų visą galaktiką – šviesos spektaklis truktų savaitę. Tačiau apie žmoniją kituose pasauliuose niekas tada taip ir liktų nesužinojęs... Nebent kitoms civilizacijoms, kurios gal egzistuoja, o gal ir ne, pavyktų sugauti mūsų išsiųstus radijo mėginimus užmegzti kontaktą su nežemiška protaujančia gyvybe.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jupiteris
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Moklsininkų teigimu, Jupiteris prarytų kitas planetas, jeii jos būtų išsirykaivusios tarp Žemės ir Mėnulio

Lesterio universiteto Fizikos ir astronomijos fakulteto daktaras Johnas Bridgesas pareiškė, kad toks scenarijus gal ir skamba absurdiškai, tačiau nėra 100 proc. beprotiškas. Jo teigimu, kitose planetų sistemose egzoplanetos gali migruoti į sistemos vidinius regionus. Galbūt viskas baigtųsi ne kraštutiniu prof. M. Smitho nusakytu scenarijumi, tačiau jos galėtų suformuoti gigantiškas planetas, kurios vadinamos karštaisiais Jupiteriais.

„Nors Saulės sistemoje to niekada nebuvo, kažkas panašaus galėjo įvykti kurioje nors kitoje planetinėje sistemoje, – mano mokslininkas. – Juk embrioninės stadijos planetų susidūrimai tikrai vyksta – jie vyko ir mūsų sistemoje. Vis dėlto scenarijus, kurį suponuoja ši sumodeliuota fotografija, vargu ar tikėtinas.“

Technologijos.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT