Pirmasis žybsnis buvo X2,2 galingumo. Maksimumą jis pasiekė 14:42 val. Lietuvos laiku. Maždaug po valandos Saulė visu smarkumu žiebė dar kartą – šįkart X1,5 galingumo elektromagnetinį smūgį. Beje, po antrojo žybsnio įvyko ir galingas vainikinės masės (plazmos) išsiveržimas. Abu šūviai Žemėje galėjo sukelti radijo ryšio trikdžių, kurie truko apie valandą, praneša JAV Kosmoso prognozių centras Boulderyje (Koloradas, JAV).
Ne mažiau įdomu ir tai, kad į nematomą Saulės disko pusę šiuo metu tolsta didžiulė grupė saulės dėmių.
Abu žybsnius nufilmavo NASA zondas Solar Dynamics Observatory (SDO).
„Saulės žybsniai yra nuožmūs spinduliuotės pliūpsniai, – aiškina NASA Godardo kosminių skrydžių centro darbuotoja Karen Fox. – Žalingoji spinduliuotė neperskrodžia Žemės atmosferos ir beveik neturi tiesioginės įtakos Žemėje gyvenančių žmonių sveikatai. Vis dėlto, jei pliūpsnis intensyvus ir nukreiptas į Žemę, gali nukentėti orbitinės komunikacijos.“
Patriukšmauti po labai ilgo snaudulio prognozuoto aktyvumo piko metu sumanė aktyviuoju regionu AR 2087 vadinama Saulės dėmė, kuri dabar yra pačiame vakarinio (kairiojo) Saulės disko pusrutulio pakraštyje. Todėl abu žybsniai Žemei jokios žalos nepadarys – iššautos didelės energijos dalelės nuskriejo ne Žemės kryptimi.
Prastesnė žinia ta, jog, kaip byloja pastarosios paros įvykiai, labai aktyvi ir grėsminga saulės dėmė AR 2087 artėja Saulės disko centro link, o tai reiškia geomagnetinį pavojų tuo atveju, jei aktyvusis regionas panašaus kalibro šūviais Saulės sistemą svaidytųsi artimiausiomis savaitėmis.
Ne mažiau įdomu ir tai, kad į nematomą Saulės disko pusę šiuo metu tolsta didžiulė grupė saulės dėmių (bent 6 aktyvūs regionai), kurios pastarosiomis savaitėmis, nors ir buvo atsigręžusios tiesiai į Žemę, nieko rimtesnio žybtelėti nesugebėjo.
