Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kosminis aparatas „Rosetta“ tupdys zondą ant kometos paviršiaus lapkričio 12-ąją

Žadintuvo skambutis turi „pažadinti“kosmose esnatį kometos zondą „Rosetta“
Scanpix. nuotr. / „Rosetta“
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Europos kosminis aparatas „Rosetta“ lapkričio 12 dieną mėgins nutupdyti kibernetinę laboratoriją ant toli kosmose skriejančios kometos paviršiaus, – toks manevras bus pirmas per kosmoso tyrimų istoriją, sakoma penktadienį paskelbtame pranešime.

Prieš dešimt dienų buvo paskelbta, ant kurios kometos 67P/Čuriumov-Gerasimenko vietos bus mėginama nutupdyti tą aparatą, o šįkart Europos kosmoso agentūra (ESA) nurodė tikslią datą, kada bus atliekama šita rizikinga operacija, zondui „Rosetta“ skriejant už daugiau negu 450 mln. kilometrų nuo Žemės.

„Rosetta“ mėgins nutupdyti nusileidimo zondą „Philae“, judėdama aplink netaisyklingo pavidalo kometos branduolį, skriejantį Saulės link maždaug 16,79 kilometrų per sekundę greičiu.

Kometa 67P sudaryta iš dviejų branduolių, sujungtų siauresne sąsmauka; jos siluetas panašus į guminio ančiuko.

ESA nurodė, kad prioritetinė nusileidimo vieta bus „J sritis“ ant mažesniojo branduolio, praminto „galva“. Atsarginė vieta – „C sritis“ – yra ant didesniojo branduolio.

Jeigu viskas vyks kaip planuota, „Rosetta“ paleis zondą „Philae“ lapkričio 12-ąją 8 val. 35 min. Grinvičo (10 val. Lietuvos) laiku, skriedama už 22,5 km nuo kometos centro. Zondas turėtų nutūpti ant kometos paviršiaus, praėjus septynioms valandoms.

Tuo metu radijo signalui nuskrieti nuo „Rosetta“ iki Žemės reikės 28 min. 20 sek., todėl patvirtinimas, kad zondas nusileido, bus gautas maždaug 16 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku.

Jeigu būtų nuspręsta nutupdyti zondą atsarginėje vietoje, atsiskyrimas įvyktų 13 val. 4 min. (15 val. 4 min.), kai „Rosetta“ būtų už maždaug 12,5 kilometrų nuo kometos centro, o nusileidimo manevras truktų keturias valandas, nurodoma ESA pranešime spaudai. Pagal tokį scenarijų patvirtinimo žinutė atskrietų į Žemę apie 17 val. 30 min. (19 val. 30 minučių).

„Rosetta“ turi 11 kamerų ir jutiklių, kuriais jau buvo padaryta stulbinamų šios kometos nuotraukų.

Pagal vieną iš teorijų, spėjama, kad kometos galėjo užnešti gyvybę į Žemę.

Tačiau ekspertai tikisi, jog dar daugiau atradimų padės atlikti 10 instrumentų, sumontuotų „Philae“ viduje.

Tyrėjai tikisi daugiau sužinoti apie kometas – iš dulkių ir ledo sudarytus dangaus kūnus, susidariusius kartu su Saulės sistema prieš maždaug 4,6 mlrd. metų. Pagal vieną iš teorijų, spėjama, kad kometos galėjo užnešti gyvybę į Žemę.

Kometa 67P aplink Saulę apsisuka per 6,5 metų.

„Rosetta“ susitiko su šia kometa, nuskriejusi apie 6 mlrd. kilometrų, pirmiausiai keturis kartus praskriejusi šalia Žemės ir Marso – tų planetų trauka buvo panaudota padidinti aparato greičiui, kuris buvo išsviestas tarsi iš laidynės.

Kometa ir aplink ją skriejantis kosminis aparatas prie Saulės labiausiai priartės ateinančių metų rugpjūčio13 dieną – tuo metu jie bus už 185 mln. kilometrų nuo mūsų centrinio šviesulio.

Prie kometos priartėjęs „Philae“, sveriantis apie 100 kg, iššaus harpūnus, kurie įsmigs į jos paviršių, o vėliau prisitvirtins varžtais.

Be kitų eksperimentų, šis aparatas padarys apie 30 cm gylio gręžinį, siekiant ištirti giliau esančios kometos medžiagos cheminę sudėtį.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Temos Kosmosas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT