Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kosmoso medicina: kas būtų, jei astronautas susižeistų kosmose?

Filmo apie TKS fragmentas
Reuters stopkadras. / Filmo apie TKS fragmentas
Šaltinis: robotika.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kosmoso pažinimas sukelia daug iššūkių, vienas didžiausių jų – astronautų sveikatos užtikrinimas kosmose ir rimtų traumų gydymas.

Gebėjimas improvizuoti gydant sunkius sužeidimus ar ligas, galbūt net atlikti operacijas ekstremaliausiomis sąlygomis buvo tai, kas visiems tyrėjams žmonijos istorijoje padėdavo pasiekti tikslus. XXI a. žmonijai vis nuodugniau tyrinėjant kosmosą, ruošiantis pirmosioms žmonijos misijoms į kitas Saulės sistemos planetas, „kosmoso“ medicina tampa itin aktuali, rašo BBC.

Kaip gydomi astronautai mokslinės fantastikos filmuose – labai toli nuo realybės. Pavyzdžiui, Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) medicinos punktas yra beveik toks pat, kaip ir bet kuriame viešajame baseine.

Naudojame beveik tokias pačias priemones, kokias turi eilinė greitosios pagalbos slaugytoja.

„Naudojame beveik tokias pačias priemones, kokias turi eilinė greitosios pagalbos slaugytoja. Turime defibriliatorių, mažą respiratorių ir šiek tiek pirmosios pagalbos preparatų, kurie galėtų padėti kam nors rimtai susižeidus. Taigi galime stabilizuoti sužeistojo būklę, tačiau neturime galimybių tai daryti ilgesnį laiką“, – pasakoja NASA astronautas, medicinos mokslų daktaras Michaelas Barrattas.

Gerai tai, kad iki šiol TKS astronautų sveikatos problemos nebuvo pavojingos jų gyvybei. Kai kurios problemos yra nuspėjamos iš anksto. Pavyzdžiui, nuo ilgesnio buvimo kosmose nyksta kaulai ir raumenys, todėl astronautai dažnai patiria pusiausvyros sutrikimus, nugaros skausmus, regėjimo pablogėjimą ir kitus negalavimus.

Jeigu TKS dirbantis kosmonautas būtų rimtai sužeistas, jis būtų įsodintas į erdvėlaivį ir netrukus išsiųstas į Žemę (TKS skrenda 400 km aukštyje, – red. past.).

„Kur kas didesnis iššūkis – kas būtų, jeigu nelaimė atsitiktų pakeliui į Mėnulį ar Marsą“, – pasakoja M.Barrattas.

Pirmoji operacija, tiesa, ne žmogui, o triušiui nesvarumo būsenoje atlikta 1991 m. Ji buvo visiškai nesėkminga.

Kur kas didesnis iššūkis – kas būtų, jeigu nelaimė atsitiktų pakeliui į Mėnulį ar Marsą.

„Nesvarumo būsenoje problema yra skysčių sulaikymas. […] Jeigu žmogui būtų prakirsta arterija, kraujo spaudimas ten toks stiprus, kad kraujas trykštų tiesiai į atmosferą“, – teigia M. Barrattas.

NASA neseniai atliko tyrimą, kurio metu išbandė naują įrenginį. Jis turėtų sustabdyti kraujavimą ir sterilizuoti žaizdą. Mat TKS skraido daugybė įvairių bakterijų, kas padidina infekcijų riziką.

VIDEO: Nuotaikingas NASA animacinis filmas apie TKS
Nuotaikingas NASA animacinis filmas apie TKS

NASA taip pat ketina išbandyti telerobotiką: chirurginius robotus, kuriuos medikai kontroliuotų iš Žemės. „Visiškai autonomiškai veikiantys robotai yra dar tolima ateitis, tačiau to link taip pat judame“, – sako M.Barrattas.

Jis priduria, kad kol kas realiausias variantas komandoje turėti apmokytą astronautą, kuris, reikalui esant, galėtų atlikti ir sudėtingesnę operaciją, instruktuojant profesionalams Žemėje.

robotika.lt
Komentarai
Šioje istorijoje Robotika, NASA, Kosmosas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT