Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kosmoso užkariavimas: robotas „Philae“ sėkmingai nusileido, bet neprisitvirtino prie kometos

Kosminio zondo „Rosetta“ ir apratao „Philae“ atsiskyrimas
Europos kosmoso agentūros (ESA) nuotr. / Kosminio zondo „Rosetta“ ir apratao „Philae“ atsiskyrimas
Šaltinis: BNS ir 15min.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

CNN praneša, kad kosminė misija, prasidėjusi dar 2004 m., vyksta sėkmingai.Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas „Rosetta“, paleistas iš kosminio zondo „Philae“, trečiadienį, pirmą kartą istorijoje, sėkmingai nusileido ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenkos kometos branduolio paviršiaus.

Papildyta 21.02 val. Europos robotinio zondo „Rosetta“ aparatas "Philae" gali būti ne visai užtikrintai prisitvirtinęs prie Čuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiaus, nes kilo rūpesčių dėl harpūnų, pranešė trečiadienį Europos kosmoso agentūra (EKA) savo „Twitter“ paskyroje.

„Gali būti, kad jie nebuvo iššauti, tai reikštų, kad zondas nutūpė ant minkštos medžiagos ir neprisitvirtino inkarais“, – sakė zondo misijos vadybininkas Stephanas Ulamecas  žurnalistams valdymo centre Darmštate.

Agentūros operatoriai anksčiau tinkle „Twitter“ pranešė, kad telemetriniai duomenys rodo, jog „harpūnai neiššovė, kaip manyta iš pradžių“, nors tvirtino, kad pats zondas yra puikios būklės.

Zondo „Rosetta“ paskyroje „Twitter“ sakoma: „Esu ant paviršiaus, bet mano harpūnai neiššovė. Mano komanda smarkiai dirba, stengiasi išsiaiškinti, kodėl“.

Nusileidimą laiko sėkmingu

Remiantis agentūros pranešimu, vos tik 100 kg zondas pasiekė apledėjusį kometos paviršių, iš jo buvo gautas signalas.

„Mes užtikrintai galime patvirtinti, kad zondas nusileido ant (kometos) paviršiaus“, – pranešė „Rosetta“ skrydžio direktorius Andrea Accomazzo.

Siekiant nustatyti zondo būklę, reikės daugiau kontrolinių patikrinimų, sakė jis.

Zondo nusileidimas yra vienas svarbiausių dešimtmetį trunkančios „Rossetta“ misijos etapų. Tikimasi, kad kometos cheminės ir fizinės sudėties analizė suteiks užuominų, kaip planetos susidarė po to, kai įsižiebė Saulė.

Kosminis zondas „Rosetta“ buvo paleistas dar 2004 m.

Kosminė 1,3 mlrd. eurų misija „Rosetta“ buvo patvirtinta 1993 metais. 2004 metų kovą paleista „ Rosetta“ turėjo keturis kartus praskrieti arti Marso ir Žemės, panaudodama jų gravitacijos jėgą, kad įgytų pakankamą greitį ir galėtų prisivyti taikinį. Pasivijusi kometą rugpjūtį „Rosetta“ kartu su ja skriejo 66 tūkst. kilometrų per valandą greičiu.

Detali Čuriumovo-Gerasimenkos kometos paviršiaus apžiūra buvo pradėta tik šių metų rugpjūtį, kai prie kometos atskrido ESA zondas „Rosetta“. Iš jo ir startavo nusileidimo aparatas „Philae“, kurio tikslas – pasiekus kometos paviršių vykdyti kosminius tyrimus.

Tikimasi, kad ištyrus kometą gali būti atskleista gyvybės Žemėje atsiradimo paslaptis, o taip pat ir atsakyta į klausimus apie mūsų Saulės sistemos formavimąsi.

Kometose randama organinių molekulių ir tokių medžiagų, kurios galėtų sudaryti sąlygas susiformuoti gyvybei. Kai kurie mokslininkai mano, kad gyvybė iš kometų galėjo pasiekti Žemę.

Kometos yra ledo ir dulkių luitai, likę, kaip manoma, nuo pat mūsų žvaigždės sistemos užgimimo. Jie susiformavo prieš maždaug 4,6 mlrd. metų. Čuriumovo-Gerasimenkos kometa aplink Saulę apsisuka per 6,5 metų.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT