Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos kosminė odisėja prasideda, erdvėlaivis „Cygnus“ su lietuviškais palydovais pakilo į kosmosą!

Kompanijos „Orbital“ raketos „Antares“ startas
Kompanijos „Orbital“ nuotr. / Kompanijos „Orbital“ raketos „Antares“ startas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Daugelis Lietuvos patriotų bei didelės mokslininkų bei verslo pajėgos, prisidėjusios prie dviejų pirmųjų Lietuvos kosminių palydovų starto, ketvirtadienio vakarą gali lengviau atsikvėpti. Kosminis laivas „Cygnus“ pakilo į kosmosą. Dvi dienas jis skries Žemės orbita, kol pasieks 400 km aukštį ir prisijungs prie Tarptautinės kosminės stoties.

Žiūrėkite NASA TV transliaciją:


Live streaming video by Ustream
Live streaming video by Ustream

Pokalbis TV studijoje

TV3 studijoje žurnalistas Mindaugas Rainys kalbino svečius – Lietuvos kosmoso asociacijos direktorių Vidmantą Tomkų ir Kosmoso mokslų ir technologijų instituto direktorių plėtrai Saulių Lapienį. Vėliau prisijungė ir dar vienas pašnekovas – Algis Karpavičius, Kauno technologijos universiteto studentas, palydovo kūrėjų komandos narys.

Likus 10 min iki starto (19.57 val.), buvo šaldomi raketos varikliai, kad kuras starto metu neužvirtų.

V.Tomkus paaiškino, kad stipri saulės radiacija, raketai atsiskyrus nuo kosminio erdvėlaivio, gali pažeisti 33 mažuosius palydovus, gabenamus laivo „Cygnus“ (liet. „Gulbė“). Todėl, jo manymu, Lietuvai, galbūt, net pasisekė, kad skrydis buvo atidėtas trečią kartą.

Studijos svečiai pasakojo, kad tiek pirma, tiek antra pakopa, atsiskyrusi nuo erdvėlaivio, nukris į vandenyną. Todėl raketa, startavusi iš Volopo salos, skris šiaurės rytų kryptimi.

Iš 230 pasaulio valstybių Lietuva dabar užims maždaug 20 vietą pagal palydovų skaičių.

Iki šiol į kosmosą yra kelta šiek tiek daugiau nei 200 mažųjų palydovų. Iš 230 pasaulio valstybių Lietuva dabar užims maždaug 20 vietą pagal palydovų skaičių ir aplenks kaimynę Latviją.

Beje, kaip pastebėjo pašnekovai, ne visuomet palydovai, išleisti į kosmosą, „užsikuria“. Yra buvę atvejų, kai kosminis startas buvo be rezultatų.

Papildyta 20.02 val. TV3 korespondentas Vytautas Dovydaitis iš Volopo NASA skrydžių centro praneša, kad oro sąlygos puikios, raketa turi kilti laiku. Jis kalbina Lietuvos ambasados JAV atstovą Simoną Šatūną, laikantį rankoje trispalvę.

20.03 val. Atjungiamas išorinis raketos maitinimas, perjungiamas į vidinį. Monitoriuose matosi didelis garų stulpas.

20.07 val. Startas! Raketa su lietuviškais palydovais kyla.

20.10 val. Išjungiamas pagrindinis variklis (104 km aukštis).

20.11 val. Raketa „Antares“ dingsta iš regėjimo lauko, matosi tik mažytis taškelis danguje.

20.17 val. Pirmas skrydžio etapas įveiktas sėkmingai. „Cygnus“ modulis atsiskiria nuo antros pakopos.

20.28 val. V.Dovydaitis kalbina Aušrą Kukelkaitę – projekto komunikacijos vadovę. Ji patvirtina, kad abi raketos pakopos atsiskyrusios, erdvėlaivis išsklaidė saulės baterijas ir dvi dienas skries Žemės orbita, kol pasieks 400 km aukštį. „Lietuva galų gale yra kosminė valstybė“, – džiaugėsi Aušra.

Papildyta 20.32 val. Spėjama, kad vienas iš trijų žodžių, nuskambėsiančių iš kosmoso, bus „Lietuva“. Kokie kiti du – kol kas nepranešama.

Posakis „trečias kartas nemeluoja“ nepasiteisino

Kosminė „Misija Lituanica 80“, turėjusi startuoti 2013-ųjų gruodžio mėnesį, šiek tiek vėlavo, priversdama gerokai pasijaudinti daugiau nei tris milijonus.

Raketa „Antares“ su lietuviškus palydovus „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“ gabenančiu krovininiu kosminiu laivu „Cygnus“ gruodį nepakilo dėl Tarptautinės kosminės stoties aušinimo sistemos remonto darbų.

Sausio 7 d. raketa vėl nekilo dėl šaltų orų, sniego audrų ir didelio debesuotumo. Sausio 8 d. pradėti kosminę misiją sutrukdė didelis Saulės aktyvumas.

Tačiau ketvirtadienį, sausio 9 d., NASA įjungė raketos starto laikmatį.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT