Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Marse trečiadienį leisis skalbimo mašinos dydžio kosminis zondas

„ExoMars“ zondas
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr. / „ExoMars“ zondas
Šaltinis: Lrt.ltį ir 15min.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Trečiadienį Marso paviršių turėtų pasiekti bendras Europos kosmoso agentūros ir Rusijos kurtas zondas. Kartu su dar vienu – tačiau Marso orbitoje pasilikusiu zondu – jie ieškos įrodymų apie nežemiškos gyvybės egzistavimą.

Giovannis Schiaparellis – Marso požymius XIX amžiuje tyręs Italų astronomas. Jo garbei ir pavadintas Marse nusileisiantis zondas. Septynis mėnesius šios planetos link „Schiaparelli“ skriejo kartu su kitu zondu, kuris lieka Marso orbitoje ir jo atmosferoje ieškos įrodymų apie gyvus organizmus.

600 kilogramų sveriantis, dydžiu vaikišką baseinėlį arba skalbimo mašiną primenantis „Schiaparelli“ nusileidęs turėtų teikti duomenis apie Marso atmosferos temperatūrą, drėgmę, tankį ir elektrines savybes.

Zondas leisis ekstremaliomis sąlygomis

Jo baterija veiks maždaug tris dienas. Zondo nuleidimas ir surinkti duomenys bus labai svarbūs planuojant brangesnio marsaeigio „ExoMars“ misiją.

Europos kosmoso agentūra, bendradarbiaudama su Rusija, marsaeigio nuleidimą planuoja 2020-aisiais.

Nusileidimo modulis ir TGO buvo paleisti per bendro Europos ir Rusijos projekto „ExoMars“ pirmąjį etapą.

Antrasis etapas prasidės tik 2020-aisiais, nes jo finansavimas buvo atidėtas dvejiems metams. Tuomet į Marsą bus nuskraidintas marsaeigis „ExoMars“.

„Schiaparelli“ pagrindinis uždavinys – išbandyti įskriejimo į atmosferą ir nusileidimo technologijas, kurias taip pat naudos būsimasis marsaeigis, imsiantis Marso grunto mėginius ir ieškosiantis nežemiškos gyvybės, galbūt kada nors egzistavusios šioje planetoje – arba joje tebesančios.

„Schiaparelli“ pagrindinis uždavinys – išbandyti įskriejimo į atmosferą ir nusileidimo technologijas, kurias taip pat naudos būsimasis marsaeigis.

Nors mažai tikėtina, kad kokių nors gyvų organizmų bus rasta nykiame, intensyvios spinduliuotės veikiamame Marso paviršiuje, mokslininkai sako, kad Marso atmosferoje aptinkami metano pėdsakai galbūt byloje, kad esama kažkokios gyvybės po žeme – galbūt kokių nors vienaląsčių mikroorganizmų.

Vis dėlto daugelis mėginimų tyrinėti planetą, tūkstantmečius jaudinusią žmonijos vaizduotę, buvo nesėkmingi.

Nutupdyti nusileidimo modulį ant Marso paviršiaus yra „sudėtinga Misija“, sakė „Schiaparelli“ misijos vadovas Thierry Blancquaert'as.

Nuo 7-o dešimtmečio nepasisekė daugiau kaip pusė JAV, Rusijos ir Europos mėginimų nutupdyti zondų ant Marso paviršiaus ir juos valdyti.

Vėliausias Europos kosmoso agentūros (ESA) mėginimas buvo Didžiojoje Britanijoje sukonstruotas nusileidimo modulis „Beagle 2“. 2003 metų gruodį jis dingo be pėdsakų, kai atsiskyrė nuo aparato nešėjo „Mars Express“.

Galiausiai „Beagle 2“ buvo pastebėtas vienoje NASA nuotraukoje praeitų metų sausį.

Marso nusileidimo modulis turi atlaikyti ilgą kelionę iš Žemės ir įskriejimą dideliu greičiu į anglies dvideginio turtingą, bet išretėjusią šios planetos atmosferą.

Nusileidimo metu modulio apvalkalas būna veikiamas kelių tūkstančių laipsnių temperatūros dėl atmosferos trinties. Misijos nesėkmę taip pat gali lemti atsitiktinis pataikymas į uolą arba kraterį raižytame Marso reljefe.

„Schiaparelli“ turėtų įskrieti į atmosferą 121 km aukštyje virš planetos. Tuo metu jo greitis bus beveik 21 tūkst. km per valandą.

Ekstremalus nusileidimas truks šešias minutes.

Ekstremalus nusileidimas truks šešias minutes.

Numetamas aeroskydas saugos modulį nuo kaitros stabdant, o vėliau jį stabdys viršgarsiniams greičiams pritaikytas parašiutas ir devyni manevriniai raketiniai varikliai.

Galutinį smūgį į planetos paviršių turi sušvelninti sugniūžtanti dugno konstrukcija.

Tikimasi, kad tuojau po nusileidimo „Schiaparelli“ pradės siųsti duomenis apie atmosferos temperatūrą, drėgmę, tankį ir elektrines savybes. Ši informacija bus labai svarbi planuojant daug didesnio ir brangesnio marsaeigio nusileidimą..

Akumuliatorių maitinamas zondas, neturintis saulės elementų, turėtų veikti 2–3 dienas. Jo signalai nuo Marso iki Žemės skries apie 10 minučių.

Paleidęs savo brangųjį krovinį, TGO gavo komandą pakeisti kursą, kad neprisidėtų prie „Schiaparelli“ ant planetos paviršiaus. Zondas įskries į ištęstą elipsinę orbitą aplink Marsą.

Vėliau prasidės 12 mėnesių truksiantis „atmosferinio stabdymo“ procesas, kai orbitinis modulis periodiškai įskries į Marso atmosferos viršutinius sluoksnius, o jo orbita palaipsniui taps taisyklingesnė, artima apskritajai.

Tai bus pasiekta 2018 pradžioje, o TGO tuomet imsis ieškoti metano pėdsakų Marso atmosferoje, skriedamas apie 400 km aukštyje.

Komentarai
Temos Marsas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT